Vaikystės nuotykius aprašė žemaitiškai

Pranciškonų gimnazijos penktokas Vidmantas Anužis griežtai skirsto savo laiką: kūrybai, knygoms, keramikai, robotų konstravimui, žinioms ir žemaičių tarmės puoselėjimui. Trečiajame respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse vienuolikmetis kretingiškis kaip jauniausias konkurso dalyvis pelnė pirmąją vietą už geriausią moksleivišką kūrinį šiaurės žemaičių kretingiškių patarme.

Respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso laureatas Vidmantas Anužis mano, kad savo tarmę reikia puoselėti: kalbėti tarmiškai ne tik namuose, bet to mokytis ir mokykloje.

Pasakas ir eilėraščius mėgstantis rašyti V.Anužis kurti žemaitiškai ėmėsi pirmą kartą – kai jo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Rimkutė pasiūlė dalyvauti tarmiškos kūrybos konkurse. Pasak berniuko, žemaičių tarmė jam – jokia egzotika, nes namuose visa jo šeima ir giminaičiai kalba žemaitiškai. Tačiau jaunasis kūrėjas pastebėjo, kad viena yra kalbėti gryna žemaičių tarme, o kita – visą tą kalbą užrašyti.

„Su draugais, mokykloje kalbu bendrine lietuvių kalba, nes kai kurie mano bendraamžiai savo tarme kalbėti jau nemoka. Tačiau grįžęs savaime pradedu kalbėti žemaitiškai. Ilgai galvojau, ką savo tarme parašyti. Mama pasiūlė grįžti į ankstyvą vaikystę, nes ji buvo įdomi ir aš patyriau daug įdomių nuotykių. Tiems nuotykiams aprašyti žemaičių tarmė labai tiko. O mokytoja padėjo visa tai užrašyti – kad ir rašytinis tekstas atspindėtų šiaurės žemaičių kretingiškių patarmę“, - pasakojo V.Anužis.

Būtent šia patarme užrašytos vaikystės impresijos V.Anužiui ir atnešė sėkmę konkurse. Berniukas įsitikinęs, kad kiekvienam yra labai svarbu mokėti ir puoselėti savo krašto tarmę, todėl, jo nuomone, žemaičių kalbos būtų galima mokyti ir mokykloje, per etnokultūros pamokas.

„Galima pagalvoti, kad jei jau namuose ar per pamokas kalbi žemaitiškai, tai bus sunku kalbėti bendrine kalba. Netiesa. Man persiorientuoti yra lengva, nes mėgstu daug skaityti. Skaitau knygas apie indėnus, žmonių gyvenimą, fantastinę literatūrą. Jei prisėdu prie kompiuterio, skaitau žinias, naujienas. Knyga man svarbesnė už kompiuterį. Galbūt todėl ir pamėgau pats kurti“, - svarstė V.Anužis.

Pasak jo, laimėjimas konkurse paskatino jį kurti dar daugiau: ne tik pasakas ar eilėraščius, bet ir kitų žanrų kūrinius. Penktokas savo pasakas jau išsiuntė į Lietuvos vaikų pasakų konkursą ir yra kupinas idėjų tolimesnei savo kūrybai.

„Vidmantas noriai dalyvauja literatūriniuose konkursuose. Nereikia jo versti rašyti, jis neša ir neša savo kūrinius – vos spėju skaityti. Vaikinas ne tik daug žino, daug kuo domisi, bet ir turi pasakotojo talentą, kuris, tikiuosi, vis augs“, - apie savo mokinį kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja D.Rimkutė.

• Rašyti komentarą (2)