Matematikės iššūkis – pergudrauti kompiuterį

„Matematika nėra sausas mokslas, kuriam reikalingas tik protas. Matematinių pratimų esmė ta, kad arba žinai sprendimą, arba ne. Matematikui nežinoti sprendimo – iššūkis. O kai reikia įveikti iššūkį, išspręsti matematinę problemą – be kūrybiškumo neapsieisi“, - sako Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatė, Salantų gimnazijos abiturientė Lina Zubytė.

Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso matematikos sekcijos laureatė Lina Zubytė sako, kad jos pomėgis - ne tik matematika. „Mėgdavau kurti, rašyti – turiu vaizduotę. Tačiau paskutiniu metu mano meniškąją pusę įveikė tiksliųjų mokslų konkursai. Vis dėlto tikiuosi, kad mano kūrybiškumas nebus užgožtas ir nedings“, - kalbėjo L.Zubytė.

Jos tiriamąjį mokslinį darbą „Matematinių formulių kūrimas“ mokslininkų komisija įvertino trečiojo laipsnio diplomu.

„Malonu, kai darbą įvertina autoritetingi žmonės - įvairių mokslo sričių specialistai. Nacionaliniame etape buvo pateikta daugiau negu 100 mokslinių darbų, kuriuose mokiniai gilinosi į biomedicinos, chemijos, technologijų, informatikos, fizikos, matematikos, astronomijos, biologijos mokslų sritis. Mano darbo esmė buvo paskatinti kitus domėtis matematika, tyrinėjant atrasti sprendimų dėsningumus, patiems sugalvoti formules. Išsikėliau sau iššūkį – įveikti kompiuterį, įrodyti, kad žmogaus protas yra galingesnis“, - kalbėjo L.Zubytė.

Pasak jos, matematinius uždavinius galima spręsti pasitelkus kompiuterines programas. Tačiau sukūrus formulę, žmogus uždavinį išsprendžia daug greičiau negu kompiuterio „protas“.

„Savo darbe nagrinėjau uždavinius, pateikiau jų pavyzdžius, ieškojau dėsningumų. Patirtimi, kurios įgijau rengdamasi konkursui, pasidalijau su aštuntokais – kad jie taip pat išmoktų kurti formules. Sukurti savo formulę ir reiškia įveikti kompiuterį“, - sakė L.Zubytė.

Gimnazistė pasakojo, kad rengiantis moksliniam konkursui reikia daugiau negu metų – moksliniu objektu reikia domėtis nuolat.

„Šiame konkurse dalyvavau nebe pirmą kartą: prieš dvejus metus trečią vietą laimėjau aplinkos sekcijoje. Žinojau, kad tokie konkursai reikalauja labai daug darbo. Tačiau tai – taip pat iššūkis ir paspirtis mokiniams. Mat geriausi darbai keliauja į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą. Ten galima laimėti pakvietimą studijuoti geriausiuose Europos universitetuose. Man šis konkursas suteikė ne tik įdomios praktinės veiklos, bet ir pridėjo du papildomus taškus stojant į universitetą“, - kalbėjo L.Zubytė.

Abiturientė sakė abejonių dėl savo, kaip būsimos studentės, kelio neturinti: studijuos matematiką Vilniaus universitete. Viliotų ir studijos užsienyje – bet jų kaina per didelė daugeliui Lietuvos studentų. Tačiau L.Zubytė įsitikinusi, kad mokytis galima visur – tik reikia noro.

„Matematiką pasirenka daug tokių žmonių, kurie jau nebeįstojo kitur. Jei turi tikslą, ir Lietuvoje studijos yra geros kokybės, ir dėstytojai čia yra puikūs. Matematika yra labai platus mokslas: galėsiu būti ir mokytoja, tačiau patiktų dirbti tiriamąjį darbą. Pagal statistiką pasaulyje daugiausia mokslininkų yra matematikai. Lietuvoje – atvirkščiai, nes čia skiriasi požiūris į matematikos mokslą, pas mus labai mažai mokslinių matematikos darbų, mažai matematikos tyrinėtojų“, - sakė L.Zubytė.

• Rašyti komentarą (17)