Valdiškuose namuose auklėtojai nebuvo valdiškų vaikų

Šis pavasaris Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojai Virginijai Narbutienei subrandino dvi svarias datas: Motinos dienos išvakarėse ji atšventė savo 50-mečio jubiliejų, o kiek ankstėliau – 20 įstaigos veiklos metų. Čia ji dirbo nuo pirmos centro atidarymo dienos ir po dalelę savo širdies šilumos per tą laiką išdalijo 400 tėvų meilės nepatyrusiems, po valdiškų namų stogu priglaustiems vaikams.

Jau 20 metų Socialinių paslaugų centre dirbanti Virginija Narbutienė nesyk pakeisdavo tikrąją motiną jos meilės nepatyrusiems vaikams.

Ne vienas jų V.Narbutienę vadino mama, nes jai buvo adresuota tų vaikų meilė bei prieraišumas, ko jie nepatyrė iš savo tikrųjų motinų. Jie sveikindavo ją per Motinos dieną, dovanodavo lauko gėles, savo piešinius ir branginamus žaislus. Bet taip buvo jau įsibėgėjus darbui šioje įstaigoje.

„Kai atėjau dirbti, įstaiga dar nebuvo įrengta, ir visos darbuotojos ėmėmės vienodų pareigų – pačios valėme, tvarkėme statybininkų paliktas patalpas. Iš pradžių čia buvęs tik vaikų darželis išsiplėtė - atsirado vaikų globos namai, nes buvo tėvų, kurie neskubėdavo savaitgaliais atsiimti savo vaikų“, - prisiminė auklėtojos ir direktorės pavaduotojos pareigas tuomet derinusi V.Narbutienė.

Į tą darbą moteris pasinėrė stačia galva ir atvira širdimi. Iš pradžių nebuvo jokios metodikos, darbo patirties, pinigų.

„Pačios mezgėme, siuvome šlepetes ir drabužius vaikams. Mums nebuvo valdiškų namų ir valdiškų vaikų – jie mums labai rūpėjo. Per šventes nė vieno vaiko nepalikdavome, - parsivesdavome juos į savo šeimas. Vieni namiškiai tai suprasdavo, bet būdavo, jog kitiems tekdavo atlaikyti savų vaikų priešiškumą ir įveikti sunkumus šeimose“, - kalbėjo ilgametė auklėtoja. Jos vienturtė duktė Rūta palaikė ir suprato mamą.

Kol įstaigoje įsivyravo sistema, dirbo ir šeštadieniais, sekmadieniais, neskaičiavo darbo valandų. Tekdavo ir naktis praleisti prie sergančių vaikų. Prasidėjus jų paauglystei, pasitaikydavo netramdomo pykčio ir įtūžio, dėl vagysčių ir agresijos yra tekę net policiją kviestis.

Suprantant, kad vaiko protestas ir agresija eina iš jo pažeistumo, Virginijai dar labiau gėlė širdį. O ji naudojo tik tuos auklėjimo būdus, kuriuos perėmė iš savo mamos Barboros Pukienės. „Stengiausi nemoralizuoti vaiko, nerėkti ant jo. Prasikaltusiam vaikui tyčia skirdavau mažiau dėmesio, ignoruodavau jį. O vaikams labai reikia bendravimo: kai jo nėra, tarpusavio santykiuose įsivyrauja sausra. Prisilietimų galia – taip pat didžiulė. Moksliškai įrodyta, kad vaikams to irgi labai reikia: jie nori šalia atsisėsti, prisiglausti. Ir kai to nebūdavo, vaikui tai – didžiausia bausmė“, - kalbėjo pašnekovė.

Socialinių paslaugų centras – antroji V.Narbutienės darbovietė. Ligi tol 8 metus ji dirbo vaikų darželyje auklėtoja. Ji, pedagogė pagal specialybę, sakė, jog nuo vaikystės buvo linkusi bendrauti, žaisti su mažesniais už save vaikais. „Senolė kaimynė tai pastebėjo ir įžvelgė, kad aš turiu tapti darželio auklėtoja arba siuvėja. Ji buvo teisi – jaučiau, kad dirbdama su vaikais visapusiškai realizavau save, o siuvimas ir rankdarbiai tapo didžiausiu mano gyvenimo pomėgiu“, - atviravo pašnekovė.

Nors jau daugel metų V.Narbutienė dirba vien administracinį darbą, jai rūpi ne tik įstaigos prestižas, bet ir tai, kad visi – darbuotojai ir čia prieglaudą suradę žmonės - jaustųsi gerai.

„Kas rytą, išeidama iš savo namų, Aukščiausiojo paprašau stiprybės, kad neįžeisčiau nė vieno sutikto žmogaus ir kad mano paguoda palengvintų kiekvieno jos stokojančiojo dalią“, - pašnekovė sakė, jog kasdienines vertybes surandanti iš vaikystės puoselėtame tikėjime.

Tačiau labiausiai jai teberūpi našlaičiai ir tikriesiems tėvams nereikalingi jų vaikai. Tų vaikų amžius – labai skirtingas: šiuo metu mažiausiam – vos dveji, o vyriausiam – 17 metų. Dabar centre jų yra 18 - sveikų ir neįgalių, yra ir turinčių proto negalią.

„Ypač skauda širdį, kai tenka išleisti vaikus į savarankišką gyvenimą. Padedame jiems būstą susirasti, rūpinamės remontu, važiuojame kartu apsipirkti“, - sakė V.Narbutienė ir prasitarė, jog rytojaus dieną su dviem savarankiškai įsikurti besiruošiančiomis seserimis globotinėmis ketina vykti pirkti vonią, santechnikos įrangos.

• Rašyti komentarą (3)