|
|
|
Už šiukšlių kainos sumažinimą balsavo tik vienas tarybos narys
Sumažinti vietinę rinkliavą už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atkakliai siekiantys Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Brazauskas ir jo bendražygis, Kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas vakar patyrė dar vieną pralaimėjimą – Savivaldybės taryba atmetė jųdviejų parengtą sprendimo projektą sumažinti vietinę metinę rinkliavą verslo, kitoms organizacijoms nuo 201,83 Lt iki 139,20 Lt, gyventojams - nuo 139,74 Lt iki 77,11 Lt. V.Brazauskas iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių vienintelis balsavo už paties pateiktą projektą, 12 balsavo prieš ir 10 susilaikė. Pirmas prieš rinkliavos sumažinimą stojęs tarybos narys Antanas Puodys projekto rengėjams kirto itin aštriai. “Tiek Lietuvoje, tiek Kretingoje įsigalėjo teisinis nihilizmas. Kelti rankas už šį projektą – tai kelti rankas už šiukšliną demokratiją. Leiskime visiems daryti ką jie nori ir tegul vėl šiukšlina visi, o už šiukšles moka trečdalis”,- rėžė jis. Kiti tarybos nariai buvo lankstesni projekto ir jo rengėjų atžvilgiu. Tarybos socialdemokratų frakcija, kaip patvirtino jų lyderis Valerijonas Kubilius, iš anksto buvo sutarę, kad balsuojant už projektą susilaikys. “Virginijaus ir Jurijaus darbą vertiname teigiamai, tačiau rengdami projektą jie neatsižvelgė į perspektyvą”,- priežastis, dėl kurių socialdemokratai užėmė tokią poziciją, aiškino V.Kubilius. Partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Vitalijus Galuškinas irgi pripažino: “Projekte yra racionalių momentų, į juos būtina atsižvelgti, kada perskaičiuosime kainą, įvertinę naujos atliekų tvarkymo tvarkos metinius rezultatus”. Sulaukti rugpjūčio 1 d. - vienerių metų tvarkos taikymo rezultatų siūlė ir kiti tarybos nariai. “Abi pusės – tiek “Kretingos komunalininkas”, Savivaldybės specialistai, kurie nustatė dabar taikomą rinkliavą, tiek V.Brazauskas su J.Petrovu, skaičiuodami rinkliavos dydį, faktinių duomenų neturėjo. Ir protingiausia bus rinkliavą peržiūrėti, turint metų veiklos rezultatus”,- pritarė meras Juozas Mažeika ir patikino, kad buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos pinigai bus panaudojami tik buitinių atliekų tvarkymo sistemai plėtoti. Buitinių atliekų tvarkymo metodikos komisijai vadovaujanti mero pavaduotoja Jolita Vaickienė pakvietė V.Brazauską ir J.Petrovą dalyvauti perskaičiuojant rinkliavos dydžius po jau minėto vienerių metų laikotarpio. Tačiau V.Brazauskas ir J.Petrovas tokiam bendradarbiavimui nenusiteikę. Tokia išvada peršasi iš V.Brazausko pasakymo, kad sumažinti kainą jie pirmiausia bandė siūlydami keisti ankstesnį tarybos sprendimą dėl rinkliavos dydžių, kadangi sprendimo keitimas yra paprasčiausias būdas šiam tikslui pasiekti. “Ėjome į tarybą, ne į teismus, tikėdamiesi pakoreguoti tarybos sprendimą, kad jau už antrą pusmetį gyventojai gautų mažesnes sąskaitas”,- teigė jis. J.Petrovas apie rinkliavos perskaičiavimo atidėjimą iki rugpjūčio 1 d. sakė: “Tempiame, kad rajono gyventojų pinigais pramaitintume “Kretingos komunalininką”. Prieš metus laiko taryba buvo suklaidinta. Mūsų skaičiavimai rodo realią padėtį, pagal 7 mėnesių veiklos rezultatą”,- tvirtino jis. Galiausiai J.Petrovas pareiškė, kad “pamaitintas” (kaip planuojama, išleidus 1 mln. Lt investicijoms - technikai įsigyti ir kt.) “Kretingos komunalininkas” bus privatizuotas. Ką žada sklypų namams statyti perteklius “Ką tik patenkinome ne tik Kretingos, bet ir visos Lietuvos, dargi Latvijos ir Lenkijos gyvenamųjų teritorijų poreikį”,- vakar pareiškė tarybos narys Vitalijus Galuškinas, kai sparčiai kilodami rankas tarybos nariai patvirtino daugiau kaip dešimt detaliųjų planų (apie 50 sklypų) gyvenamiesiems namams Kretingoje ir rajone statyti. Toks sklypų gyvenamiesiems namams projektavimo bumas, V.Galuškino ir kitų tarybos narių įsitikinimu, nežada nieko gero. Kretinga ir rajonas šių sklypų jau ir taip yra persotinti. Žmonės, išleidę pinigus šiems detaliesiems planams ir tikėjęsi pasipelnyti parduodami sklypus, turės nusivilti. “Kituose rajonuose, kur bendruosiuose planuose buvo numatytos geltonos – gyvenamųjų namų statybos - zonos, žmonės jau prašo keisti šių žemių paskirtį į komercinę, pramoninę”,- teigė V.Galuškinas, pažymėdamas, jog pagal dabartinius Kretingos miesto ir rajono bendruosius planus žemių pramonei, komercijai beveik nėra. “Reikia nedelsiant suorientuoti žmones, kad jie nebedarytų žemės planų gyvenamajai statybai, kad po to nereikėtų keisti žemės paskirties ir patirti dar didesnių nuostolių”,- aiškino patirties žemėtvarkoje turintis politikas, paraginęs Savivaldybės valdžią imtis bendrųjų planų pataisų. Naujai bendrųjų planų koncepcijai, orientuotai į pramonės, komercijos objektų statybą, pritarė ir tarybos narė Vida Giedrimienė, kiti. Tarybos narių Edmundo Jasinsko, Povilo Turauskio pastebėjimu, beatodairiškai tvirtindama teritorijų gyvenamiesiems namams statyti planus taryba nepaisė, kad projektuojami ištisi gyvenamųjų namų kvartalai be inžinerinių tinklų. Toks dabartinių politikų atsainumas guls ant Savivaldybės naujų problemų našta, kadangi Savivaldybė yra atsakinga už gyventojų aprūpinimą švariu geriamuoju vandeniu, sanitarinę gyvenamųjų rajonų būklę bei kita. “Žmonės įsitikins, kad klydo projektuodami sklypus gyvenamiesiems namams. Kai pradės juos pardavinėti, tuomet bus kita banga – tų pačių sklypų paskirties keitimo”,- perspėjo V.Galuškinas. Priekaištai Savivaldybės įmonių vadovams Vakar tarybos nariai patvirtino visų Savivaldybės įmonių vadovų 2009 metų veiklos ataskaitas. Nepagyrė nė vieno. Priekaištų, siūlymų, kaip dirbti geriau, kliuvo daugeliui. “Kretingos turgaus” direktoriui Jonui Drungilui teko aiškintis, kodėl, lyginant su 2008 metais, įmonės pajamos sumažėjo beveik 9 tūkst. Lt, kodėl turgus dirba tik 2 dienas per savaitę. “Ar turite verslo planą, kaip gerinsite situaciją? Gal reikia svarstyti apie turgaus privatizaciją, valdybos ar vadovo keitimą. Mes vis šnekam, o jis kasmet nuleista galva pastovi”,- nepatenkintas J.Drungilo darbu buvo tarybos narys Virginijus Brazauskas. J.Drungilas jam atrėžė: “Aš koncertų nerengsiu turguje”. P.Turauskis piktinosi, kad turguje - vien “skudurynas”, dėl kurio ūkininkams viduje vietos nebėra, šie glaudžiasi patvory. J.Drungilas patikino, jog ūkininkai patys tą vietą yra pasirinkę ir tą raštiškai patvirtinę. Tarybos narys Konstantinas Skierus dėl sumažėjusių turgaus pajamų kaltino ne direktorių, o pačią Savivaldybės tarybą, kad suteikė turgaus prekiautojams per daug nuolaidų. “Nuolaidų už 54 tūkst. Lt suteikėme, ir tos nuolaidos įmonę sužlugdys. Tai didelė suma, varanti į bankrotą, aš žinau. Reikia peržiūrėti nuolaidas”,- teigė jis. Meras Juozas Mažeika dėl nuolaidų įžvelgė ir direktoriaus abejingumą: “Ir direktorius turėtų rodyti iniciatyvą dėl nuolaidų sumažinimo”. Kretingos šilumos tinklų direktoriui Jonui Barzdžiui teko aiškintis, kodėl lig šiolei neparduoda Kretingos muziejaus dvaro parke esančio buvusios 6-osios katilinės pastato, nepasirūpina blogai izoliuota šilumos trasa, tiekiančia šilumą Kretingos ligoninei, sumažinti nuostolius vasarą tiekiant šiltą vandenį Salantų gyventojams. “Visus tuos nuostolius – dėl 6-os katilinės amortizacinių atskaitymų, ir orą šildančios ligoninės šilumos trasos, karšto vandens salantiškiams - atlygina brangiau mokėti už šilumą priversti kretingiškiai”,- aiškino S.Baltuonis. J.Barzdys tvirtino, jog 6-os katilinės parduoti neleidžia Kultūros paveldo departamentas, kad dvaro parke esantį statinį galima nebent nugriauti, tačiau dėl griovimo įmonė nesutaria su dalį jos akcijų turinčia “Klaipėdos energija”. Meras J.Mažeika pažymėjo, jog nesandarios šilumos trasos į ligoninę problema turėtų būti sprendžiama ligoninę apšildant necentralizuotai tiekiama šiluma, o panaudojant apšildymui dujas. Kretingos šilumos tinklų veiklą nagrinėjusi komisija, kuriai vadovavo tarybos narys Steponas Baltuonis, buvo pasiūliusi Salantų gyventojams nupirkti ir sumontuoti elektrinius vandens šildytuvus. J.Barzdys tvirtino, kad gyventojai šildytuvų atsisakė dėl nepatikimos senų laikų elektros instaliacijos jų būstuose. P.Turauskis piktinosi Kretingos autobusų parko socialiai remtinų keleivių vežimo paslaugos brangumu. “Kilometras kainuoja 4,5-5 Lt! Taksi pigiau. Socialiai remtinų žmonių vežimas Savivaldybei kainuoja milijonus. Autobusai važiuoja pustušti, reikia kažką galvoti”,- sakė jis. Kretingos rajono savivaldybė bendrovei yra skolinga 858 tūkst. Lt. S.Baltuonis suabejojo dėl planuojamų bendrovės išlaidų – 250 tūkst. Lt autobusų plovyklai įrengti ir 15 metų senumo autobusų pirkimo. “Dėl autobusų verta pasvarstyti - gal pirkti mažiau, bet naujesnių”,- sutiko bendrovės direktorius Vytautas Ročys. “Kretingos vandenų” direktorei Irinai Vigelienei teko atsakyti į klausimą, ar įmonė nebankrutuos dėl naujų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ES lėšomis rajono gyvenvietėse įrengimo, jei šiais tinklais gyventojai nesinaudos. I.Vigelienė pripažino, jog tokia grėsmė reali, tačiau priversti gyventojus pasirašyti sutartis dėl paslaugų teikimo prieš statant tinklus ir taip užsitikrinti vartotojus nėra galimybių.
|
|
