|
|
|
Vietoj kapo – išlyginta žemė „naujakuriams“
Dar kiek – ir palangiškė Jadvyga Puškorienė savo senelės kapo vietoje būtų radusi naują antkapį su svetimo žmogaus pavarde. Savo artimųjų, amžinojo poilsio atgulusių į Kretingos naująsias kapines, trečiadienį lankyti atvykusi moteris tik atsitiktinai tapo drastiškos kovos dėl vietos kapinėse liudininke. J.Puškorienė apstulbo pamačiusi, kad jos senelės kapo neliko nė žymės – pašalintos plytelės, išlyginta žemė ir išrautos eile susodintos tujos. Akimis ieškodama nuo kapo dingusio betoninio antkapio moteris išvydo tolyn skuodžiančius ir šį sunkų krovinį benešančius vyrus. J.Puškorienė pasakojo iš karto nuskubėjusi pas kapų prižiūrėtoją Antaną Raudonį, tačiau iš jo pagalbos nesulaukusi. Kai moteris grįžo atgal prie kapavietės, ten rado ir grąžintą antkapį. Iš vietos buvo patraukti ir dar bent du antkapiai nuo greta esančių kapų. Į vietą susirinkusiųjų nuomone, šioje vietoje ruoštasi pilti pamatus kapavietei. Į kapavietę nusitaikė kiti „Esu kalta ir sutinku atlyginti padarytą žalą. Jei galėčiau, iš gėdos skradžiai į žemę prasmegčiau, - kapinėse dievagojosi Liuda Kasnauskienė, kuri prisipažino pasamdžiusi vyrus, kad šie „išvalytų“ kapavietę ir taip parengtų vietą jos šeimos kapavietei. – Maniau, kad žmonės čia jau seniai palaidoti, o artimųjų nebėra.“ L. Kasnauskienė nusižiūrėjo tuos kapus, kur amžinojo poilsio prieš 40 metų atgulė Padvarių pensionato gyventojai. Tačiau leidimo toje pat vietoje įsirengti naują kapavietę pati Padvarių pensionate dirbanti moteris sakė niekieno neprašiusi – nei kapų prižiūrėtojo, nei pensionato vadovybės. Dėl įvykio Kretingos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už kapo išniekinimą Baudžiamajame kodekse numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 1 metų. Nors L. Kasnauskienė bandė susitaikyti su J.Puškoriene, tačiau ši į derybas nesileido. Priešingai – moteris, pasitarusi su giminaičiais, svarsto galimybę atlikti ekshumaciją, kad įsitikintų, ar nedingo velionės palaikai. „Močiutė sirgo ir prieš mirtį kelis mėnesius gyveno pensionate. Tačiau jos kapą visuomet prižiūrėjome – ir dabar buvau atsinešusi gėlių pasodinti, o netrukus ketinome pakeisti ir antkapį“,- sakė J.Puškorienė. Įvykio dieną savąją talką, per kurią tvarkė kapus, rengė ir Padvarių pensionato darbuotojai. Kapai – bevardžiai Įvykio sukrėsta J.Puškorienė įsitikinusi: tai – ne vienintelis atvejis, kai gviešiamasi kapinių vietos, kur sulaidoti Padvarių pensionato gyventojai – jau dabar tarp senų ir laiko nublukintų antkapių stūkso bent keletas naujų kapaviečių. „Nebeturime jokių dokumentų, planų, kur kas palaidotas, todėl išdygus naujam paminklui negalime žinoti, ar tai – palaidoto žmogaus giminaičiai, ar svetimi žmonės. Todėl tą plotelį mums sunku sukontroliuoti“,- problemą pripažino Padvarių pensionato direktorė Rima Narmontienė. Senojoje vietoje laikotarpiu nuo 1970-ųjų iki 1980-ųjų metų amžinojo poilsio atgulė apie 70 žmonių. Vėliau mirusieji Padvarių pensionato gyventojai buvo palaidoti dar dviejose vietose naujosiose kapinėse, tačiau ten kapai suregistruoti, padaryti jų planai. Dabar pensionato administracija susizgribo bent jau ranka nusibraižyti ir senojoje vietoje esančių kapų planą, susižymint ir ten palaidotų žmonių duomenis. Tačiau jau dabar dalis užrašų ant antkapių yra išnykę ar neperskaitomi, todėl juos dar reiktų palyginti ir su buvusių pensionato gyventojų sąrašu. Administruoja pensionatas Įvykio vietoje buvęs duobkasys, nesutikęs viešinti savo pavardės, net neabejojo, kad nauji kapai senųjų vietoje formuojami žinant vadovams. Tačiau kapinių prižiūrėtojas A.Raudonis paaiškino, kad kapinių vietomis, kurios skirtos Padvarių pensionato gyventojams laidoti, rūpinasi tik pensionato administracija. „Ji pati sprendžia, ką ir kur laidoti, kaip tvarkyti kapus. Man tik atneša mirties liudijimą, aš įrašau reikalingus duomenis į mirusiųjų registracijos knygą. Tačiau ji pradėta vesti nuo 1990-ųjų, todėl, kas palaidota iki tol, nėra užfiksuota,- teigė A.Raudonis. – Bet šioje vietoje svetimi žmonės negali būti laidojami – tik pensionato gyventojai“. „Nesitikėjome, kad trūkstant vietos kapinėse žmonės veršis į mūsų kapus. Apie šiuos mūsų darbuotojos planus nežinojau nei aš, nei kapinių sargas“,- tikino Padvarių pensionato direktorė Rima Narmontienė. Laidoti „ant viršaus“ gali tik giminaičiai Pasak A.Raudonio, kapinėse vietos naujiems kapams beveik neliko – ji bus užpildyta greičiau negu per dvejus metus. Vieno žmogaus kapui skiriama pustrečio metro ilgio ir pusantro metro pločio vieta, o dviejų žmonių bendram kapui skiriama tokio pat ilgio, tačiau 2,80 m pločio vieta. Prižiūrėtojas tikino, kad vieta naujai kapavietei išduodama tik pristačius mirties liudijimą, o tokių atvejų, kad kapavietę žmonės įsirengtų iš anksto, nėra. Tačiau net ir trūkstant vietos naujiems kapams, A.Raudonis sakė neleidžiantis laidoti senųjų kapų vietoje. „Laidoti senojo kapo vietoje galima tik tuomet, kai po mirties praėjo ne mažiau negu 20 metų. Tačiau ir tuomet tai gali padaryti tik artimieji ir giminaičiai. Kitu atveju – mums reikėtų gauti pirmos eilės giminaičių – brolių, seserų, vaikų – leidimą, o jų „nesugaudysi“. Juk ieškoti savo giminaičio kapo gali po dešimtmečių iš užsienio grįžę tautiečiai“, - kalbėjo A.Raudonis.
|
|
