|
|
|
Lapams konteineriuose – ne vieta
Rudenį iš kiemų ir sodų tik spėk šluoti lapus. Dažniausiai lapai sumetami į konteinerius, nors to daryti nevertėtų: supūdyti lapai yra itin vertinga trąša, o išmesti į konteinerius tik be reikalo užima vietą. Pagal atliekų tvarkymo taisykles, lapai, kaip ir medžių šakos, žolės, piktžolės, velėna, pjuvenų drožlės, yra biologiškai skaidžios medžiagos – jas galima supūdyti. Todėl jų nereikėtų sumesti į bendrus šiukšlių konteinerius – šitaip didėja atliekų svoris, taigi - ir jų išvežimo kaina.
„Griežto draudimo mesti lapus į konteinerius nėra, tačiau patys žmonės turėtų būti suinteresuoti to nedaryti – juk lapai konteineryje užima nemažai vietos ir sveria. Nuo šiukšlių kiekio, įvežamo į apskrities sąvartyną, priklauso ir šiukšlių mokesčio dydis“, - sakė laikinai bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pareigas einanti Sigutė Jazbutienė. Dalį mieste surinktų lapų darbininkai suveža į „Kretingos komunalininko“ teritoriją, kur jie supūdomi. Likę lapai, suderinus su KRAC, pilami senajame Dumpių sąvartyne – ten yra numatyta vieta biologiškai skaidžių medžiagų aikštelei. „Šiuo metu kasdien iš parkų, gatvių sušluojame 12-18 kubinių metrų, arba apie 2-3 priekabas lapų. Individualių namų savininkams patariame taupyti vietą savo konteineriuose ir lapus, kitas biologiškai skaidžias medžiagas kompostuoti – su žemėmis sumaišyti lapai po poros metų tampa puikiu juodžemiu“, - kalbėjo S.Jazbutienė. Klaipėdos botanikos parko direktorė Rūta Žadeikienė taip pat teigė, kad lapų vieta – ne konteineryje, tačiau reikia žinoti, kur dėti ir kaip elgtis su biologiškai skaidžiomis medžiagomis. „Kaip seni žmonės, taip ir senų medžių lapai gali būti ligoti. Todėl nukritusiais, neperpūdytais lapais nepatarčiau pridengti žiemai augalų, jų šaknų. Nukritę lapai gali pernešti miltligę, rudmargę, amarus, tripsus, kitus kenkėjus. Geriausia lapus, nupjautą žolę, piktžoles kompostuoti“, - sakė R.Žadeikienė. Pasak specialistės, pūdyti lapus reikėtų taip: supilti apytiksliai pusės metro storio lapų sluoksnį, ant jo užberti kelias saujas azotinių trąšų, tada vėl supilti sluoksnį lapų ir vėl pabarstyti trąšomis. Su trąšomis permaišyti lapai greičiau supūva. „Biologiškai skaidžias medžiagas kompostuoti reikėtų apie dvejus metus, jei yra galimybė – patartina lapus perkasti. Po poros metų lapai virsta juodžemiu. Vykstant puvimo procesui, išsiskiria karštis, dėl kurio žūva kenkėjai“, - kalbėjo R.Žadeikienė. Ji patarė atskirai kompostuoti ąžuolo lapus: šie pūva ilgiau negu kitų medžių lapai – apie 3-4 metus. „Jei norime rūgštesnio komposto, galima įmaišyti spyglių. Labai gerai kartu pūdyti nupjautą žolę. Klaidinga manyti, kad sugrėbtais lapais galima sušildyti augalų šaknis. Lapai ne tik nesuteikia šilumos, bet gali ir pernešti kenkėjus. Į lapus mėgsta sulįsti kurkliai, lizdus suka pelės. Augalus žiemą geriausia apdengti pjuvenomis, durpėmis ar eglių šakomis“, - sakė R.Žadeikienė.
|
|
