|
|
|
Priešnuodis krizei – išradingumas
Kretingiškis Juozas Vaišvila netekęs darbo sunkmečio nuotaikoms nepasidavė. Tiltu į sotesnį gyvenimą tapo vyro išradingumas ir auksinės rankos. Kaip perprasti rinkos dėsnius, iš 50 metų J.Vaišvilos ko pasimokyti turėtų ir verslo vadybos studentai. „Mielos kretingiškės, jei jūsų namuose nepabaigti vyriški darbai – elektros, staliaus, santechnikos, - užbaigsiu. Valau kaminus, krosnis“,- po tokio skelbimo J.Vaišvilą užgriuvo moterų užsakymai: glaistyti, dažyti, iškloti plyteles, išvalyti kaminą, sutvarkyti elektros instaliaciją ir kita.
Namų ūkį laiko moterys Vyro neapgavo nuojauta – moterys meistrą pasitinka išskėstomis rankomis, o kartais – ir su pietumis. Dauguma vienišų, išsiskyrusių ar vyrus į užsienį dirbti išlydėjusių moterų jau buvo pavargusios ieškoti pagalbininkų ūkio darbams. Moterys J.Vaišvilai prisipažįsta neturinčios kitos išeities: jų giminaičiams ar pažįstamiems vyrams rūpesčių pakanka savose šeimose. Nesinori į savo namus įsileisti ir kaimyno, kuriam rūpi kuo greičiau „uždirbti“ butelį, o statybininkų brigados rozetei taisyti – nekviesi. Tačiau pagalbos J.Vaišvilos prašo ne tik vienišos moterys. „Kartais paskambina ir vyrai, ypač tie, kurie neišmano elektros darbų. Bet pastebėjau, kad vis vien moterys yra aktyvesnės ir geriausiai išmano namų ūkį. Dažniausiai vyrai nežino, kur padėtas koks nors įrankis ar prietaisas – jo paprašytas pirštu rodo į savo žmoną“,- pasakojo J.Vaišvila. Turi nuolatinių klientų Meistrauti pagal privačius užsakymus J.Vaišvilai – ne naujiena. Šio amato jis buvo ėmęsis ir pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai buvo likęs be darbo. Vyrui praverčia Klaipėdos politechnikume įgyta žemės ūkio elektrifikacijos specialybė bei darbo patirtis. „Sovietmečiu teko su brigada statyti vadinamuosius alytnamius. Tuomet darbų niekas neskirstė, turėjai mokėti viską: ir dažyti, ir glaistyti, ir elektrą vesti“,- apie įgytą patirtį, kuri dabar jam praverčia uždirbant duoną, sakė vyras. „Kai paskambina, mano pirmi žodžiai visuomet tie patys: „Nėra problemų“. Kad ir kokį darbą paprašytų atlikti“,- sakė J.Vaišvila, kuriam reikalingas paslaugas padiktuoja patys klientai. Jei šie paprašo naujos paslaugos, J.Vaišvila įsigyja reikalingų įrankių. J.Vaišvila turi ir keletą nuolatinių klientų, tarp kurių – ir pensininkų. Šie žmonės J.Vaišvilos laukia su darbų sąrašu, jam patiki ir savo namų raktus. „Kartą išvalęs kaminą ir krosnį, buvau labai suodinas. Atsiskaitydama šeimininkė dar padovanojo ir skystą muilą rankoms bei labai gero šampūno plaukams. Iš šių namų išvažiavau labai sujaudintas žmonių dėmesio“,- vieną susitikimų prisiminė J.Vaišvila. Nerimauja dėl ateities Savo verslo nišą susikūrusiam J.Vaišvilai kol kas pakanka užsakymų Kretingos rajone. Tačiau vyras mano, kad atėjus žiemai teks dažniau važiuoti dirbti ir į kaimyninius rajonus, Klaipėdą, iš kurios prieš 3 metus į Kretingą ir atsikraustė. Taikydamasis prie klientų, J.Vaišvila neretai paaukoja vakarus ir savaitgalius, o darbus atlieka už mažesnį atlygį negu įmonės. „Net ir gerdamas kavą galvoju, kas manęs laukia rytoj, ar bus darbo. Mielai dirbčiau valdiškoje įstaigoje, kur atlyginimas – laiku, o darbą baigi 17 val. Dabar vis suku galvą, kaip nesustoti, ko dar galiu imtis“,- sakė J.Vaišvila.
|
|
