Upelio tėkmę užgožė šiukšlynai ir krūmai

Vienas iš Akmeną maitinančių upelių Jaurykla baigia išnykti: srovė jame čiurlena tik prasidėjus stipresniam lietui, o vagą yra pasiglemžę šiukšlynai ir netrukdomai želiantys krūmynai.

Tarp virstančių medžių ir šiukšlių Jauryklos upelio beveik nebesimato.

Pasak Savivaldybės ekologo Raimondo Jociaus, kiekvienas upelis, nors ir mažas, yra svarbus, nes yra ekosistemos bei kraštovaizdžio dalis.

„Akmena, kaip ir kiekviena upė, turi ją maitinančių upelių. Mažesni sausu laikotarpiu išdžiūva arba srovena labai silpnai. Tačiau minimaliam upės maitinimui to ir užtenka. Jauryklos upelio išdžiūvimas taip pat susijęs su tuo, kad kurį laiką nebuvo lietaus. Jam prasidėjus, srovė vėl atsiranda“, - sakė R.Jocius.

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Leonas Rimeika sakė pastebėjęs sumažėjusį upelio vandeningumą. Bet tai nutiko natūraliai, nes vasara buvo sausoka.

„Jei upelis yra nevandeningas, mažiau vandens priteka į Akmeną, tačiau tai nėra pavojinga ar kenksminga. Vasarą maži upeliai dažnai išdžiūva, kaip ir daugelis melioracinių griovių. Jauryklos upelis yra natūralus, jo tėkmė nereguliuojama, todėl jei pasitaikytų kokia kliūtis, vaga ją apeina. Taigi mažai tikėtina, kad upelis gali išnykti“, - sakė L.Rimeika.

Ekologo R.Jociaus nuomone, nepalyginamai didesnė problema yra upelio pakrantėse ir apylinkėse besikaupiantys šiukšlynai.

„Jauryklos upelis teka tame rajone, kur yra buvusi radijo stotis. Toji teritorija yra viso Kretingos rajono šašas. Šiukšlynai ten kaupiasi nuo seno ir yra nekontroliuojami. Kas šiukšlina, galima tik spėlioti, bet vargu, ar atliekas žmonės atveža iš kitų rajonų. Gali būti, kad šiukšles į upelio pakrantes, griovius verčia vietiniai“, - svarstė R.Jocius.

Upelio pakrantėse ir jo dugne galima aptikti ko tik nori: nebereikalingų automobilio padangų, sukiužusių metalinių kibirų, butelių ir stiklo šukių, plastiko atliekų. O netoli upelio gyvenantys žmonės prisimena atvejų, kai Jauryklos pakrantėje tyvuliavo maišas su nuskandintais katės jaunikliais ir puvo padvėsusi kiaulė.

Tik prieš trejetą metų upelį liovėsi „maitinti“ nutekamųjų kanalizacijos vamzdžių turinys – aplinkinių namų nuotėkos sutekėdavo ten, kur labiausiai mėgdavo maudytis vaikai.

Kaip pamena vietiniai gyventojai, prieš trejetą dešimtmečių Jauryklos upelis buvęs kitoks: pievos nebuvo išdalintos privačių namų statyboms, netekėjo fekalijos ir dugne nesimėtė šukės, o pakrantėse buvo įsikūrę du gyventojų pamėgti paplūdimiai.

„Išeitis būtų stiprinti upelio aplinkosaugą. Mano nuomone, reikia daugiau kontrolės“, - sakė R.Jocius.

Kretingos rajono gamtosaugos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta padėtį radijo stoties teritorijoje ir prie Jauryklos upelio pavadino liūdna ir kol kas - be išeities.

„Prie Jauryklos upelio nesu buvęs, bet netoli jo esanti radijo stoties teritorija labai sparčiai virsta visos Kretingos šiukšlynu. Šiukšlintojų sugaudyti neįmanoma – kiek mūsų inspektoriai ten yra vykę, niekas nieko nematę ir negirdėję. Kalbant apie Jauryklos upelio padėtį, turėčiau pripažinti, kad kol kas išeities nėra – visi pasiūlymai yra beverčiai, kol žmonės neturi sąmoningumo“, - sakė R.Kašėta.

• Rašyti komentarą (4)