|
|
|
Misionierius jubiliejų minės Alpėse
Kunigas salezietis Hermanas Šulcas, jau 30 metų atliekantis misijas Ruandoje, Afrikoje, šiomis dienomis vėl aplankė savo tėviškę Kretingos rajono Kėkštų kaime. Su artėjančiu 70-uoju jubiliejumi jį suskubo pasveikinti rajono meras Juozas Mažeika bei rajono Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. „Nepajutau, kaip atsidūriau ant 70-mečio slenksčio“, - nuoširdžiai prisipažino kunigas.
Įveikė skausmą ir sugrįžo Su rajono valdžios atstovais H.Šulcas paskutinįsyk buvo susitikęs šią vasarą, kai su penketu iš Ruandos atsivežtų globotinių lankėsi rajono Savivaldybėje. Per tą laiką jis vėl suspėjo pabuvoti Ruandoje, apsilankyti Italijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Savo tikrąjį gimtadienį spalio 27-ąją kunigas sakė švęsiąs Italijos Alpėse - vietovėje, kurioje jis nuo 14 metų lankė Saleziečių berniukų gimnaziją ir užaugo. Vėliau baigė pedagogiką ir filosofiją, tapo teologijos licenciatu. 1968 m. buvo įšventintas į kunigus. 1969-1971 m. jis dirbo Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje kapelionu, bendrabučio vedėju ir sporto mokytoju. Ketverius metus dirbo misijose Brazilijoje, o nuo 1978 m. – misijose Musha kaime, esančiame 60 km nuo Ruandos sostinės Kigalio. Po trumpų atostogų jis vėl grįšiąs pas savo globojamus vaikus ir jaunuolius į paties įkurtą Jaunimo sodybą Ruandoje. Ši sodyba per 1994 m. dviejų Ruandos genčių – tutsių ir hutų – karus buvo sudeginta, o jos globotiniai – išžudyti. Kunigui, regėjusiam savo parapijos žmonių žūtį, teko įveikti netekties skausmą ir vėl stotis ant kojų. Šiuo metu Ruandos jaunimo sodyboje H.Šulcas globoja 150 našlaičių, joje įkurtos amatų mokyklos. Kunigo rūpesčiu ten veikia progimnazija, kurią lanko apie 500 vaikų iš aplinkinių vietovių. Apie 800 Ruandos vaikų globoja šeimos iš įvairių Europos šalių. Jos skiria lėšų ne tik mokytis konkrečiam vaikui, bet ir išgyventi jo šeimos nariams. Todėl kunigo rūpestis – ir susitikti su tomis šeimomis, kad gautų finansavimą toliau. Prieš kelerius metus, atsiėmęs senelių žemę Kėkštų kaime, H.Šulcas įkūrė Jaunimo sodybą, kurioje globoja vaikus iš socialiai remtinų šeimų. Kunigas jau turi pamainą Ruandoje H.Šulcas yra vokiškai kalbančių žmonių parapijos kapelionas. „Ruandoje yra apie pusšimtis vokiečių ar kalbančiųjų vokiškai. Susirinksime per Kalėdas, pasiruošime prakartėlę, tradiciškai – su gyvu kūdikiu“, - apie artėjančias šventes pasakojo kunigas. Ruandoje dabar – sausros metas, lietaus nėra jau 5-tą mėnesį. Rugsėjį, anot jubiliato, jau reikėjo sodinti pupeles, bet žemę - nors kirviu kirsk. Nelikę maisto, žmonės jau miršta iš bado. Politinė situacija – sąlyginai rami: vyrauja karinis režimas. Per karą tutsių buvo mažuma ir hutai juos masiškai naikino, dabar valdžia – tutsių rankose. Tvyro įtampa, tačiau apie tai nekalbama. Nors atvirai deklaruojama, kad nebėra genčių konfliktų, tačiau valdžia pati sau prieštarauja: kunigui buvo papriekaištauta, kad jo sodyboje – per mažai tutsių. H.Šulcas teigė, jog per tris dešimtmečius išsiugdė ir pamainą: yra amatus išmanančių meistrų, auklėtojų. „Viena ruandietė baigė Italijoje mokslus, ir jau ne blogiau už mane tvarko jaunimo sodybos ūkį. Tačiau didžiausia mūsų problema – pinigai. Nors vystome amatus, savo darbu galėtume užsidirbti pinigų. Tačiau ruandiečiai gyvena labai skurdžiai, dauguma neturi pinigų nė karstui nusipirkti – laidoja susuktus į drobulę“, - apie niūrią Ruandos nūdieną papasakojo kunigas. 2006 m. kunigui misionieriui H.Šulcui suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“. 2007 m. Kretingos rajono žmonių jis išrinktas Metų žmogumi. 2008 m. jam įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
|
|
