- Seku įvykius, rodomus per televiziją. Sunku dabar ką nors teisti ar daryti išvadas – juk vyksta tyrimas, pareigūnai turi įvairių versijų. Net nežinau, ką galvoti apie Lietuvos teisėsaugą – ar ji teisinga, ar ji tinkamai funkcionuoja. Jei tektų su ja susidurti, bandyčiau pasitikėti pareigūnais.
Vytautas Petrauskas:
- Kažką kitaip reikėjo daryti tada, kai dar nebuvo įvykio. Aš mąstau taip: jei žmogaus kantrybė buvo išdraskyta tiek, kad jis ryžosi žudyti – galbūt jis yra teisus? Gal jis iš tiesų susidūrė su tokiu teisėsaugos abejingumu, kad veiksmų ryžosi imtis pats. Jei šitaip nutiktų mano vaikui, nežinia, kokių veiksmų griebčiausi.
Rosita Kniukštienė:
- Seku šio įvykio tyrimą ir vis dažniau pagalvoju, kad šaknys slypi daug giliau, negu vienas prasikaltęs teisėjas. Mano nuomone, už nužudymo slepiasi aukšti pareigūnai, prokurorai, STT. O tas žmogus, kuris nužudė, yra tik įrankis daug galingesnėse rankose arba jis iš tiesų yra psichiškai nesveikas.
Aldona Buivydienė:
- Galvoju, kad visa šita situacija yra baisus dalykas. Nebeaišku, kieno pusėje yra teisybė. Aš tik manau, kad kalčiausia yra saugumo sistema – nebuvo laiku pastebėta arba nebuvo laiku reaguota. Po tokių dalykų dar baisiau išeiti į gatvę – nežinia, kas tavęs tyko.
