„Trevenos“ išvažiavimui – veto

Išvažiavimo per šią pievą iš degalinės „Trevena“ į Vilniaus gatvę nebus. Tokiam planui nepritarė nei rajono Savivaldybė, nei gyventojai.

Vilniaus gatvės 31-ojo daugiabučio gyventojai gali lengviau atsikvėpti – rajono Savivaldybei pasakius „veto“, palei jų namą automobiliai iš degalinės „Trevena“ nevažinės. Rajono vadovų nesugundė ir nauja žaidimų aikštelė vaikams, bendrovės „Trevena“ mainais siūloma už jai palankų sprendimą.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis vakar patvirtino, kad „Trevena“ turės atsisakyti savo planų dėl naujo išvažiavimo į Vilniaus gatvę. Iš degalinės išvažiavimas būtų tiestas palei Vilniaus gatvę ir sujungtas su gerokai paplatintu įvažiavimu į 31-ojo daugiabučio namo kiemą.

V.Černeckis teigė pasitikintis Saugaus eismo komisijos sprendimu, kuris „Trevenos“ prašymui buvo nepalankus. Pasak V.Černeckio, komisija yra solidi ir gerai išanalizavo situaciją, buvo nuvykusi ir į vietą.

Bendrovės „Trevena“ direktoriaus Algirdo Liaudanskio nuomone, komisijos nariai negalėjo įsigilinti į projektą, nes jiems išvažiavimo schema buvo pasiųsta „per rankas“, o ne nukopijuota kiekvienam atskirai.

Jis įsitikinęs, kad Saugaus eismo komisijos sprendimas yra nelogiškas, nes, įrengus išvažiavimą į Vilniaus gatvę, automobilininkams būtų kur kas saugiau. Dabar išvažiuojantieji į Žemaitės alėją patenka į didelį srautą, o norintieji pasukti į kairę turi važiuoti iki vadinamosios Darbėnų sankryžos, kad apsisuktų.

A.Liaudanskis teigė turįs ir Valstybinės automobilių kelių direkcijos bei Kretingos kelių policijos pritarimą. Bereikėjo rajono Savivaldybės palaiminimo. „Galima turėti ir Kelių direkcijos, ir policijos pritarimą, bet ne jų žmonės gyvens prie išvažiavimo. Kartais brėžiniuose logiški sprendimai visai kitaip atrodo realybėje, vietoje. Gyventojų nuomonė yra svarbi ir reikia tartis su kaimynais“,- sakė meras J. Mažeika, kuris, svarstant „Trevenos“ klausimą, ir pats dalyvavo Saugaus eismo komisijos posėdyje.

Iš spaudos sužinoję apie planuojamą „Trevenos“ išvažiavimą, sukilo Vilniaus 31-ojo daugiabučio gyventojai. Teigdami, kad išvažiavimas keltų grėsmę vaikų saugumui, padidėjęs automobilių srautas ir triukšmas trikdytų ramybę, padidėtų oro tarša ir kita, gyventojai kreipėsi į rajono merą, Savivaldybės tarybą, Saugaus eismo komisiją, Savivaldybės administraciją bei Statybos-urbanistikos skyrių.

Paklaustas, kodėl iš karto nesitarė su gyventojais, A.Liaudanskis teigė, jog neturįs apie ką su jais kalbėtis, nes jų interesai nebūtų pažeisti.

A.Liaudanskis tikino, kad išvažiavimas gyventojams nekeltų daugiau grėsmės, nes eismas juo būtų mažesnis negu Vilniaus gatve.

„Tuomet uždarykime Vilniaus gatvę. Be to, daugiabučio langai atsukti į jos, o ne į degalinės ar naujojo išvažiavimo pusę“,- sakė A.Liaudanskis.

Išvažiavimas iš degalinės buvo planuotas per valstybinę žemę. Tačiau A.Liaudanskis negalėjo pasakyti, kokį plotą žemės užimtų 4 metrų pločio išvažiavimas.

„Išvažiavimas, nors įrengtas už mūsų lėšas, nebūtų privatus, jis liktų valstybinis. Jis būtų įrengtas automobilininkų, kurių dauguma – kretingiškiai, labui. O kaip kompensaciją įrengtume žaidimų aikštelę vaikams“,- sakė A.Liaudanskis, pastebėjęs, kad dauguma privačių verslo objektų, tarp jų – ir prekybos centrų, turi įvažiavimus ir išvažiavimus per valstybines žemes.

Kiek lėšų skirtų žaidimų aikštelei įrengti, pasak A.Liaudanskio, priklausytų nuo derybų su Savivaldybe.

A.Liaudanskis teigė, kad išvažiavimas į Vilniaus gatvę buvo numatytas ir degalinės detaliajame plane, parengtame prieš ketverius metus. Tačiau tada išvažiavimas visiškai sutapo su įvažiavimu į daugiabučio kiemą.

„Užsitęsus techninio projekto derinimo procedūroms, projektuotojai pasiūlė paprastesnį ir greitesnį variantą“,- sakė A.Liaudanskis, negalėjęs paaiškinti, kodėl tuomet išvažiavimas į Žemaitės alėją, o ne į Vilniaus gatvę paspartino procedūras. A.Liaudanskis teigė iš Savivaldybės negavęs jokių raštiškų dokumentų, paaiškinančių, kodėl buvo užsitęsusi derinimo procedūra.

Rajono Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektas Jonas Petrulis, kuris projektuojant „Trevenos“ degalinę dirbo vyriausiuoju architektu, teigė, kad A.Liaudanskio priekaištai – neteisingi.

„Teritorijų planavimo įstatymas nenumato, kokį minimalų laiką turi užtrukti derinimo procedūros. Maksimalus laikas – 3 metai. Šitiek tikrai neužtrukome, todėl ir kaltinti vilkinimu neteisinga. Derinimo procedūros truko kiek ilgiau tik todėl, kad degalinė statyta buvusio dvaro teritorijoje“,- paaiškino J.Petrulis.

A. Liaudanskis degalinę pastatė, nupirkęs privačią žemę, tačiau ji – buvusio dvaro teritorijoje, o veiklą joje apibrėžia „Kretingos dvaro sodybos apsaugos reglamentas“. Kad teritorijoje būtų galima statyti degalinę, reikėjo įteisinti kai kuriuos reglamento pakeitimus – tam reikėjo laiko.

J.Petrulis pamena, kad ir anuomet, svarstant degalinės detalųjį planą, dėl išvažiavimo į Vilniaus gatvę buvo kilęs gyventojų pasipiktinimas.

Tačiau net jei „Trevena“ dabar ir būtų gavusi rajono Savivaldybės palaiminimą, dėl išvažiavimo būtų reikėję parengti naują detalųjį planą, nes senajame – kitokia išvažiavimo į Vilniaus gatvę trajektorija. O parengtą detalųjį planą su nauju išvažiavimu būtų reikėję pateikti viešam svarstymui – visuomenės teismui.

• Rašyti komentarą (8)