|
|
|
Naminukės legalizavimas – priešrinkiminis politikų „piaras“?
Ne per seniausiai Seimas po dešimtmečius trukusių svarstymų pritarė leisti legalizuoti naminę degtinę rekreaciniais tikslais: kaimo turizmo verslą plėtojantys verslininkai ar ūkininkai galėtų gaminti ir savo sodybose turistus vaišinti ne daugiau kaip 65 laipsnių stiprumo naminuke kaip kulinariniu paveldu. Tačiau yra ne vienas „bet“. Pagal įstatymo projektą, kaimo turizmo sodybų savininkai per metus negalėtų išvirti daugiau kaip 100 litrų naminės degtinės. Kretingos rajono kaimo turizmo verslo atstovai piktinosi tokiu siūlymu – vadinasi, per dieną vidutiniškai visiems svečiams būtų galima patiekti išdalinus gerą stiklinę – vos apie 0,3 l – naminukės. Yra ir kitų apribojimų: ūkininkas, likus dviem paroms iki naminukės gamybos, privalėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kiek tuo sykiu jos virs ir kur ją virs. O pagaminus produktą, per 24 valandas ūkininkas turėtų pranešti tarnybai tikslų išvirtą jo kiekį. Naminukė nedelsiant turės būti išpilstyta į ne mažesnę kaip 0,2 l ir ne didesnę kaip 1 litro tarą ir pažymėta etikete. Pasak įstatymo iniciatoriaus Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, šiuo projektu siekiama puoselėti naminukę kaip kulinarinį paveldą, tuo pačiu skatinant ir turizmą: „Kas geriau ir sveikiau – į sodybą atsivežti firminių gėrimų iš parduotuvės ar vartoti gastronominį kultūrinį paveldą“, – viešai svarstė Seimo narys. Kita vertus, jo žodžiais, Lietuvoje laikas leisti užsiimti tuo, kas ir taip daroma, tik slepiama.
„Pajūrio naujienos“ paklausė nuomonių Kretingos rajono verslininkų, plėtojančių kaimo turizmą. Kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ Padvariuose savininkas Algis Šoblinskas ironizavo: „Nesąmonė. Kiek kartų Seimas jau svarstė šį įstatymą dėl naminės degtinės legalizavimo, bet niekaip jo nepriima. O šįkart prieš rinkimus siūlo ūkininkams ir verslininkams juokingai mažą kiekį – jeigu tiek leistų pasigaminti žmonėms savo namų ūkiuose, dar suprasčiau. Bet dabar kaimo turizmo sodyboje, kur per vasarą suvažiuoja masė žmonių, vienai kompanijai reiktų bent butelio, o perdien, vidutiniškai leistų pagaminti vos trečdalį litro. Kas imsis šio verslo?“ Verslininko skaičiavimu, jeigu litras naminukės kainuoja vidutiniškai 7 Eur, atskaičius sąnaudas, už darbą nieko nebelieka. O reikalavimai didžiuliai: gamybai reikalinga speciali patalpa, įranga, geri produktai – gamybos sąlygos turi atitikti keliamus higienos reikalavimus. „Kad gautum licenciją, reikalavimų – begalės, o kur dar rizika? Kažko nesuskaičiuosi, pagaminsi daugiau, baudos – didžiulės“, – samprotavo A. Šoblinskas. Jo manymu, Lietuvoje žmonėms prikurta per daug griežtų įstatymų ir kaip palyginimą pateikė žvejybos ribojimus: „Nuvažiuok į Latviją, turguje prisipirksi kokios tik nori šviežios žuvies, o ir mėgėjiška žvejyba nėra taip apribota kaip pas mus.“ Pramogų komplekso HBH Žibininkuose savininkė Laura Matulevičiūtė neslėpė, kad šis Seimo projektas iš pradžių nuskambėjo labai žaviai – jie visuomet norėję, kad naminukė būtų legalizuota. Tačiau sužinojus, kad leistini kiekiai – itin maži, nusivylė galimybe svečius vaišinti kokybiškai varyta namine degtine. „Nuo seno žmonės varė naminukę, gamino iš gerų produktų, gėrė ir buvo sveiki. Dabar gi naminukė uždrausta, o gamyklinio alkoholio suvartojama gausiai. Alkoholio monopolis – vienose rankose, ir bijoma, kad, legalizavus naminukę, tas monopolis neišslystų. Politikai darosi sau „piarą“, vietoj to, kad pasirūpintų, jog ir žmonėms būtų gerai, ir verslininkai galėtų uždirbti“, – kalbėjo L. Matulevičiūtė.
|
|
