|
|
|
Etatų pokyčiai grafystėje
Šių metų pradžioje įsigalioję Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pokyčiai įstaigų vadovams atrišo rankas dėl savosiose grafystėse nustatomo etatų skaičiaus. Nuo šiol kiekvienos įstaigos vadovas pats sprendžia dėl etatų skaičiaus savo įstaigoje. Anksčiau etatus tvirtino Savivaldybės taryba. Dabar Taryba tik skiria pinigų darbo užmokesčiui, o keliems etatams vadovas asignavimus panaudos, jau yra direktoriaus atsakomybė. Iš esmės šie pokyčiai atrodo suprantami – didesnė sprendimo laisvė vadovui, Savivaldybės taryba tik paskiria asignavimus ir po metų įvertina, kaip patikėtinis elgėsi su mokesčių mokėtojų pinigais. Savivaldybės biudžetas nėra neišsemiami aruodai, tad Tarybos pareiga – atsakingai skirstyti šias lėšas. Dar praėjusių metų pabaigoje į Tarybą su ištiesta ranka pasibeldęs Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys nebuvo sutiktas svetingai. Ant stalo padėtas prašymas buvo paprastas – reikia dviejų edukatorių, komunikacijos specialisto, eksponatų prižiūrėtojo-edukatoriaus ir eksponatų skaitmenintojo-fotografo etatų. Šis malonumas rajono biudžete būtų atsiriekęs 77 tūkst. 893 Eur gabalėlį. Tarybos nariai biudžetą gina tarsi spartiečiai savo miestą Peloponeso pusiasalyje, tad muziejaus vadovui sunkiai sekėsi pramušti mūsų gynybą. Kojas įstaigoje apšilęs vadovas buvo išsiųstas po palme apmąstyti savo norų, susidėlioti prioritetus muziejaus struktūroje ir išsigryninti, kokių etatų jam tikrai reikia. Susidariau įspūdį, kad labiausiai reikalingi būtų eksponatų prižiūrėtojo-edukatoriaus ir eksponatų skaitmenintojo-fotografo – vis dėlto jie labiausiai susiję su pagrindine įstaigos veikla ir, kaip paaiškėjo, – muziejuje yra rimtų spragų dėl eksponatų skaitmeninimo.
Pasitikus Drakono metus su atrištomis vadovo rankomis dėl etatų įsteigimo, Kretingos rajono savivaldybės Kolegijoje vėl sulaukėme direktoriaus vizito. Šį kartą jis atvyko gavęs Kretingos muziejaus tarybos pritarimą dėl etatų. Visų penkių etatų. Tiesa, pasikuklino ir dabar prašo tik trijų etatų – dviejų edukatorių ir vieno komunikacijos specialisto. Norų kaina metams kiek daugiau negu 49 tūkst. Eur. Kol kas tai pirmasis toks atvejis šioje kadencijoje, kai įstaigos vadovas prašo finansavimo norimiems etatams. Kolegijos posėdyje po klausimų atsakymų maratono finansavimui buvo pritarta. Balsavime susilaikėme tik aš ir Violeta Turauskaitė. Mano manymu, prašomus etatus, kurie yra ar gali būti laikomi labiau komerciniais, muziejus yra pajėgus išsilaikyti pats. Edukatoriai sukurs papildomas pajamas įstaigai, komunikacijos specialisto etatas taip pat susijęs su papildomų pajamų pritraukimu, nes gera komunikacija yra svarbi rinkodaros dalis, o galutinis siekis rinkodaroje – pajamų didėjimas. Jeigu būtų prašomi eksponatų prižiūrėtojo ir eksponatų skaitmenintojo etatai, manau, kad Kolegijoje nebūtų kilę didesnių diskusijų. Šie etatai skirti didžiausiam muziejaus turtui, kuris privalo išlikti ateities kartoms, – eksponatams. Dabar nueita kiek kitu keliu. Kolegijos posėdyje ausys kaito nuo ciniškų įstaigos vadovo pasisakymų. Muziejaus direktoriui ištarus, kad „komunikacijos specialistas leistų direktoriui nedirbti komunikacijos specialisto darbo“, susimąsčiau: o kaip išgyvena Kretingos rajono kultūros centro vadovė, turėdama 16-a įstaigos skyrių kaimiškosiose vietovėse, bet neturėdama komunikacijos specialisto? Įtariu, kad gebama susitvarkyti efektyviau organizuojant įstaigos esamų žmogiškųjų resursų darbą. Kažin ką turėtų galvoti mažo, bet unikalaus ir stulbinančius pasiekimus demonstruojančio Salantų kultūros centro vadovas, išgirdęs kolegos frazę „aš esu geras komunikacijos specialistas, bet ne tam jūs mane priėmėt į darbą“? Žinant, kaip rajono mažiausia kultūros įstaiga dominuoja Lietuvos kultūros tarybos projektuose, bet neturi nei direktoriaus pavaduotojo, nei pakankamai žmogiškųjų resursų projektams rengti, tokie Kretingos muziejaus vadovo žarstomi perlai yra užslėpta nepagarba kolegoms. R. Žiubrio žodžiai „norint normaliai veikiančio muziejaus, mes turime pasidaryti vidinę higieną įmonėje“ sukėlė nemalonų vaizdinį mano pasąmonėje – prieš akis sušmėžavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus vadovė, kuri ilgus metus įstaigoje neturėjo valytojos etato ir įstaigą valė pati. Higieną vadovai supranta skirtingai. Dar vienas muziejaus direktoriaus į eterį išsprūdęs perlas „aš žinau, kokia turėtų būti įmonės struktūra normalioje, higieniškoje, sveikai veikiančioje organizacijoje“ turėjo būti dūris į paširdžius rajono administracijos vadovo kėdėje dar nespėjusiai įsitaisyti Vilmai Preibienei – Kretingos rajono savivaldybės administracija jau antrus metus verčiasi be viešųjų ryšių specialisto. Manau, kad V. Preibienė turėtų susiimti, nes panašu, kad, anot R.Žiubrio, Kretingos rajono savivaldybės administracija nėra higieniška organizacija. O gal atvirkščiai? Muziejaus direktorius turėtų mokytis iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir suvokti, kad įstaiga yra pajėgi atlikti darbus turimais resursais? Pavytusi vyšnia ant besibaigiančio galiojimo torto buvo Kretingos rajono savivaldybės mero atlyginimo koeficientu pamylėto vadovo frazė „kažkodėl kažkas bijojo kalbėti“ greičiausiai buvo akmuo į savo geriausius gyvenimo metus įstaigai atidavusios ilgametės muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės daržą – ji puikiai tvarkėsi su turimais resursais ir į rajono Tarybą kreipdavosi tik išskirtiniais atvejais. Tos pačios, rajone didžiulį autoritetą ir pagarbą turinčios vadovės, kuri be viso to dar ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už reikšmingą indėlį plėtojant regionų muziejinę kultūrą ir renovuojant bei įveiklinant Kretingos dvaro rūmų kompleksą, už kultūros paveldo atnaujinimą ir įžymių Lietuvos asmenybių atminimo įprasminimą. Kiekviena istorija ar įvykis gali ko nors išmokyti. Perfrazuojant R. Žiubrį, noriu duoti patarimą Kretingos rajono savivaldybės įstaigų ar įmonių vadovams – nebijokite. Tegul muziejaus direktoriaus žodžiai tampa jums kelrode žvaigžde. Reikia finansavimo ketinamiems įsteigti etatams? Nebijokite kalbėti – ateikit į Savivaldybės kolegiją, ir politinė dauguma jums juos skirs. Tikrai nebus taip, kad etatai skiriami tik savo uoliems politiniams bendražygiams. Nebijokite, valdančioji dauguma taiko vienodus kriterijus visiems. Pasitikėkite per skaidrumą.
|
|
