|
|
|
Fokus formatu diskutavo apie įtraukųjį ugdymą
Kretingos rajono švietimo centro iniciatyva buvo surengtas forumas-diskusija „Priimti kiekvieną – misija (ne)įmanoma“, kuriame dalyvavo kviestiniai dalyviai, diskutavę 7-iose fokus grupėse. Forumo apibendrinimas buvo transliuojamas gyvai, tad jame išsakytomis mintimis, idėjomis galėjo pasidomėti visi rajono pedagogai. „Pasirinkome netradicinį renginio formatą – atskiras fokus grupes, kurių dalyviai savo įžvalgomis, išvadomis, idėjomis su kitais dalinosi, esminę temą apie įtraukųjį ugdymą išdiskutavę ir išnagrinėję tarpusavyje“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. Renginį vedė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva, sveikimo žodį tarė rajono vicemerė Vaida Jakumienė, pasidžiaugusi Švietimo centro sudaryta galimybe dalintis ne vien teorinėmis sąvokomis, bet ir praktine patirtimi. Buvo pristatytas ir aptartas praėjusių metų gruodį atliktas tyrimas „Mokytojų ir švietimo pagalbos teikėjų požiūris į įtraukųjį ugdymą Kretingos rajone, kuriame dalyvavo 124 respondentai: 63 mokytojai, 15 mokytojų padėjėjų,45 švietimo pagalbos specialistai. Paaiškėjo, kad atsakydama į klausimą „Kaip mes jaučiamės įtraukiojo ugdymo kontekste?“ didžiausia dalis – 38,1 proc. – pripažino, kad jaučia nerimą, 17,5 proc. – viltį, 13,4 proc. yra pasimetę, 8,2 proc. jaučia nuovargį, 7,2 proc. – nusivylimą, 6,7 proc. – teisingumo jausmą, likusieji 8,9 proc. – abejingumą, liūdesį, pyktį, džiaugsmą. Atsakydami, kas svarbiau ugdant didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinti vaiką, respondentai į I v. iškėlė emocinę savijautą, II v. – socialiniai, III v. – savarankiškumo įgūdžiai, IV v. – sensoriniai poreikiai ir V v. – akademinės žinios. Aptardami iššūkius, aplinkos pritaikymą ir priemonių trūkumą respondentai įvardino kaip svarbiausią dalyką, pedagogų kvalifikacija ir žinios atsidūrė II v., bendravimas su tėvais – III v., bendradarbiavimo tarp pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų stoka – IV v., negatyvus požiūris į įtraukųjį ugdymą – V v.
Tyrimu buvo apžvelgti ir kiti su įtraukiuoju ugdymu susiję procesai, galimybės, svarbiausia – aptarta, ką galima padaryti, kad įtraukųjį ugdymą lydėtų sėkmė. Fokus grupes moderavo: Vaidota Vaišienė, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja, – mokytojų atstovus; Renata Galdikienė, šio skyriaus specialioji pedagogė, – mokytojų padėjėjų grupę, Dainora Klaniškienė, šio skyriaus socialinė pedagogė, – tėvų atstovus, Raminta Staškauskienė, skyriaus logopedė, – specialiųjų pedagogų ir logopedų grupę, Daiva Martinkuvienė, skyriaus psichologė, – psichologų ir socialinių pedagogų, Vika Gridiajeva, skyriaus psichologė, – rajono administracijos atstovų grupę, Vilija Kontrimė, Švietimo centro direktorės pavaduotoja, – ugdymo įstaigų direktorius. Kiekviena grupių diskutavo apie šias įtraukiojo ugdymo sritis: pagarbą įvairovei, pagalbą kiekvienam ir bendradarbiavimą. Po diskusijų buvo iškelta mintis, įmanoma ar ne tai įgyvendinti šiandien. „Kad kalbos neliktų kalbomis, visų grupių dalyvius pakvietėme atsakyti į klausimą, ką galime pakeisti jau šiandien. Tai yra, ką mokytojai, specialieji pedagogai ir logopedai, psichologai ir socialiniai pedagogai, tėvai, padėjėjai, ugdymo įstaigų vadovai gali nuveikti bendradarbiaudami, kurdami tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, stebėdami bendras problemas ir ieškodami būdų joms išspręsti“, – rajono Švietimo centro direktorė L. Jurgutienė pripažino, kad įtraukusis ugdymas – ypač opi tema: teoriškai tarsi viskas aišku, bet įgyvendinant – iššūkių daug. Jiems įveikti ir būtinas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, susitarimai, pagalba vienas kitam, taip pat būtina stiprinti mokyklų bendruomenių ir visuomenės teigiamas nuostatas dėl įtraukties švietime, ieškoti būdų padėti kiekvienam mokiniui pasiekti rezultatą pagal galimybes.
„P. n.“ informacija
|
|
