Kas geriau: turtą „perrašyti“ ar sudaryti testamentą?

Advokatas Linas KONTRIMAS

Turbūt ne vienam, susirgusiam sunkia liga arba sulaukus garbingo amžiaus, kyla klausimų, kas bus su jų užgyventu turtu po jų mirties, tai yra kam jis atiteks, ar tarp giminaičių dėl turto dalybų nebus ginčų, kurie neretais atvejais persikelia ir į teismą.

Yra galimybės viską sutvarkyti iki mirties, kad tiek turto padalijimas, tiek kiti turtiniai klausimai būtų išspręsti ir visiems atitektų tiek, kiek priklauso pagal to asmens valią. Tačiau ne visada norima turtą palikti tiems, kam priklauso pagal įstatymą, nes gyvenime būna, kad vieni vaikai labiau rūpinasi tėvais, kiti mažiau, su vienais santykiai geri, o su kitais – konfliktiški. O jeigu įpėdinių nėra, ir žmogus nori, kad turtas atitektų valstybei? Tokiu atveju turtą geriau iš anksto „perrašyti“ ar dovanoti, o gal sudaryti testamentą? Į šį klausimą atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys advokatas Linas Kontrimas.

Renta nėra tapatu dovanai

Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta.

Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys. Tiek vienu, tiek kitu atveju turtas pereina kito asmens nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tam asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas, atsiranda tam tikrų įsipareigojimų: aprūpinti jam turtą perleidusį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kt., aprūpinti maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir sveikatos priežiūra. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes – gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos.

Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Dovanotojui persigalvojus dėl dovanos, panaikinti dovanojimo sutartį ir susigrąžinti padovanotą turtą būna labai sudėtinga. Be įstatyme numatytų bendrų sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindų (pvz., dovanotojas sandorio sudarymo metu buvo neveiksnus, buvo panaudota prievarta prieš dovanotoją ir pan.), dovanojimas gali būti panaikintas tik, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą. Persigalvojus dėl dovanoto turto, jo susigrąžinti gali ir nepavykti, nepaisant to, kad buvo kažko tikimasi iš apdovanotojo (pvz., apdovanotasis buvo prižadėjęs rūpintis dovanotoju).

Skirtingos sutarčių kainos

Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai. Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį. Pajamų mokestis nemokamas, jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams. Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės. Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Jeigu vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, tokiu atveju galima atlikti individualų turto vertinimą.

Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mokamas 0,37 proc. dydžio mokestis nuo sandorio (perleidžiamo turto) vertės, ir jis negali būti mažesnis negu 76 Eur ir didesnis negu 5 tūkst. Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio). Jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams, (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, mokamas 0,04 proc. nuo perleidžiamo turto vertės dydžio mokestis notarui, ir šis mokestis negali būti mažesnis negu 38 Eur ir didesnis negu 200 Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio). Papildomai notarui reikės kompensuoti jo patiriamas išlaidas už patikrinimą valstybiniuose registruose – nekilnojamojo turto, gyventojų registro, areštų, hipotekos ir kituos, taip pat už sandorio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Turtinių klausimų išsprendimas testamentu

Jeigu asmuo nori išsaugoti turtą savo nuosavybėje iki mirties ir iš anksto nuspręsti, kas bus su jo turima nuosavybe po jo mirties, – tokiu atveju testamento sudarymas būtų geriausia išeitis.

Testamente asmuo gali nurodyti kam ir koks turtas atiteks, kokiomis dalimis bus padalinamas turtas, gali nurodyti, kokiu tikslu turtas turės būti naudojamas (pvz., turtas parduodamas ir dalis lėšų skiriama paramai) arba kaip toks turtas turės būti naudojamas (pvz., nustatant, kad gyvenamajame name galės gyventi kitas asmuo). Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija. Testamente nėra privaloma nuspręsti dėl viso turimo turto. Testamentu galima apskritai nepriimti jokių sprendimų dėl turto padalinimo, o tiesiog atimti teisę iš vieno ar kelių įstatyminių įpėdinių paveldėti. Tokiais atvejais likęs nepadalintas turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, o teisės paveldėti atėmimo atveju turtą paveldėtų likę įpėdiniai lygiomis dalimis.

Tam, kad po testatoriaus mirties kiltų kuo mažiau ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, testamente rekomenduojama kuo detaliau aptarti, koks turtas ar kokiomis dalimis kam atitenka. Jeigu turtas paliekamas keliems asmenims, nurodyti, kokiomis patalpomis ar kuria turto dalimi kiekvienas iš įpėdinių turės teisę naudotis.

Svarbu ir tai, kad įpėdiniui, kuris priima palikimą pagal testamentą, gali tekti susimokėti ir mokesčius valstybei. Jeigu testamentu turtas paliekamas ne sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams), seneliams, vaikaičiams arba broliams ir seserims, ir jeigu paveldimo turto vertė viršija 3 tūkst. Eur, valstybei yra mokamas paveldimo turto mokestis. Mokesčio dydis skaičiuojamas nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės ir, jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė negu 150 tūkst. Eur, mokestis sudaro 5 proc., jeigu vertė didesnė negu 150 tūkst. Eur – 10 proc. Apmokestinamąją turto vertę nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą. Pažyma pateikiama notarui ir, tik sumokėjus paveldimo turto mokestį, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.

Kaip matyti, galimybių priimti sprendimus dėl turimo turto yra įvairių, ir kiekvienas, atsižvelgdamas į riziką ir pasekmes, gali nuspręsti dėl turto padalinimo testamentu ar „perrašymo“.

• Rašyti komentarą (3)