|
|
|
Per pandemiją gauti pinigai verslininkui gali atsirūgti
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 57-erių palangiškis verslininkas kaltinamas finansiniais nusikaltimais: įtariama, kad per pandemiją iš valstybės biudžeto apgaulės būdu jis galėjo gauti keliolika tūkstančių eurų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis galimai suklastojo buhalterinius dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, kad 2020–2021 metais, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, Skuode jo registruotos bendrovės veikla buvo laikinai sustabdyta, o įmonės darbuotojams nustatytos prastovos. Įtariama, kad verslininkas Užimtumo tarnybai pateikė duomenis apie neva prastovose esančius tris įmonės darbuotojus bei dar du asmenis, kurie joje nedirbo. Turimais duomenis, šie asmenys apie savo „įdarbinimą“ kaltinamojo įmonėje sužinojo atsitiktinai. Manoma, kad verslininkas iš Užimtumo tarnybos galėjo nesąžiningai įgyti beveik 17 tūkst. eurų subsidijų, skirtų minėtų darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Palangiškiui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 222 straipsnio 1 dalį), kreditinio sukčiavimo (BK 207 straipsnio 1 dalį) bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 222 straipsnio 1 dalį). Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaule gautą subsidiją bei dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą asmenys griežčiausiai gali būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų.
„P.n.“ informacija
|
|
