|
|
|
Padangų pamiškėse mažėja, statybinių atliekų daugėja
Kretingos rajono savivaldybė šiemet iš biudžeto numatė skirti 35 tūkst. Eur bešeimininkėms padangoms utilizuoti ir dar 7 tūkst. Eur bešeimininkės statybinėms atliekoms iš valstybinių sklypų išgabenti į sąvartynus. Seniūnų teigimu, rajone labiausiai vis dar yra teršiama Kretingos ir Kartenos seniūnijų teritorijose. Pernai surinkta 148 t padangų Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės žodžiais, pernai iš rajono biudžeto lėšų padangų ir atliekų tvarkymui buvo išleista gerokai mažiau – 15 tūkst. 240 Eur, nes buvo gauta dotacija iš specialiosios Aplinkos projektų valdymo agentūros aplinkos apsaugos rėmimo programos. Šiemet dotacijų nebelikus, sumokėti už nedrausmingų piliečių į rajono pakeles ar pamiškes suvežtas padangas ir bet kur suverstą statybinį laužą teks sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Pernai iš Kretingos rajono seniūnijų buvo surinkta ir išgabenta utilizuoti 148 t bešeimininkių padangų. Jas, seniūnijų komunalinio ūkio darbuotojams surinkus į sandėlius, išsivežti atvyksta utilizacija besirūpinančios įmonės „Ekonovus“ atstovai. S. Jazbutienė teigė, kad į Ankštakių sąvartyną kasmet iš kiekvieno transporto priemonės vairuotojo nemokamai priimant po 5 padangas, pakelių ir aikštelių teršėjų padangomis kasmet vis mažėja. Dauguma matyt pamažu jau išsivalė savo garažus ir sandėlius. Į atokesnes vietas padangas dažniausiai suveža tiek, kurie užsiima automobilių remonto verslu. „Tačiau gerokai padaugėjo tokių, kurie po statybų ar butų remonto suveža ir suverčia statybinį laužą valstybinės žemės sklypuose. Nustatyti pažeidėjus nėra paprasta, o seniūnijų rūpestis – surinktas atliekas išrūšiuoti: šakas išvežame į KRATC aikštelę Dumpiuose Klaipėdos rajone, žaliąsias atliekas – į Ankštakių sąvartyną, šiferį – utilizuoti“, – problemą dėstė S. Jazbutienė.
Padangas suverčia remontininkai Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė tvirtino, kad pagrindinė šiukšlinimo vieta jų seniūnijoje – Kvecių miškelio, važiuojant žvyrkeliu tolyn pro Rūdaičių kapines, pakelės. „Vieta atoki nuo pašalinių akių. Ir ko tik ten nepriveža: baldų, statybinių atliekų, automobilių detalių ir padangų – šių kaskart suverčia po keliasdešimt. Nemanau, kad taip elgiasi garažus išsivalantys asmenys, greičiausiai – automobilių remontininkai“, – svarstė S. Riepšaitė. Anksčiau rūpesčių seniūnijai keldavo ir aikštelė Kvecių miškelyje žydų genocido vietoje, Pryšmančių kelio pusėje, tačiau dabar ji iškirsta ir apvalyta, todėl piktadariai šiukšlintojai į ją retai beužsuka. Kartenos seniūnę šiomis dienomis pavaduojanti Daiva Viskontienė sakė, kad labiausiai šiukšlinama po tiltu per Miniją, aikštelėje prie miestelio kapinių ir pamiškėse. „Prie kapinių daugiausiai suvežama statybinio laužo. Bandėme aiškintis: kapstėmės po šiukšlių konteinerius, gal adresus rastume – nepavyko. Kažkada buvome bendrą Savivaldybės parūpintą konteinerį pastatę, kad privatininkai mestų nebereikalingas padangas, bet jį masiškai užversdavo garažų autoservisų remontininkai. Vietoj to, kad naudotųsi gyventojai, pasinaudojo verslininkai, todėl šios paslaugos nebeteikiame“, – teigė D. Viskontienė.
Šiukšlinama vis rečiau Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, didžiausi jų seniūnijos skauduliai yra užmiestyje: Tolių ir Andulių gatvėse, taip pat – Mėguvos gatvėje, netoli vadinamojo Beždžionių tilto. „Ne tiek padangos išmetamos, kiek ant valstybinių sklypų išverčiama statybinio laužo. Būna, statosi netoliese, o atliekas pila į gretimus laisvus sklypus. Bet kaip įrodysi, kad tai naujakurių šlamštas, ekspertizės kaskart gi neatliksi, – svarstė seniūnė. – Nesuprantu, kaip galima teršti aplinką šiais laikais, kai sudarytos visos sąlygos atiduoti atliekas į sąvartyną. Tingi vežti, niekas nemato – išmečiau ir ramu. Betgi seniūnija nėra atliekų surinkėjas, nors tenka kas penktadienį tuo pasirūpinti – specialiai į opiąsias vietas tvarkyti šiukšlių išvažiuoja mūsų darbuotojas.“ S. Riepšaitė ir D. Viskontienė sakė, kad šiukšlynais pasirūpina ir seniūnijos, taip pat ir bendruomenės – valo ir tvarko aplinką per talkas. Tačiau seniūnijų atstovės įžvelgė ir pozityvą šioje srityje – kasmet piktavališkai į neleistinas vietas suvežamų padangų, o ir statybinių atliekų vis dėlto mažėja, nes žmonės tampa labiau sąmoningi, siekdami gyventi gražiau ir švariau.
|
|
