|
|
|
Kada vaiko išvežimas gyventi į užsienį laikomas pagrobimu
Pagal įstatymą išvykti į užsienio valstybę nuolat gyventi su nepilnamečiu vaiku tėvas (motina) gali tik gavęs skyrium gyvenančio tėvo sutikimą ar teismo leidimą. Nepaisant nurodytų sąlygų ir vis tiek persikėlus gyventi su vaiku į užsienio valstybę, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu ir tokiu atveju vaiką gali tekti grąžinti. Skaitytoja klausė: „Viena auginu du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su manimi. Neseniai persikėliau su vaikais gyventi į užsienį, nes Lietuvoje ilgą laiką buvau bedarbė. Vaikų tėvas iš pradžių tam neprieštaravo, tačiau praėjus porai mėnesių nuo išvykimo pradėjo reikšti pretenzijas. Rašytinio vaiko tėvo sutikimo dėl leidimo išvykti į užsienį gyventi neturiu. Buvau girdėjusi, kad, jeigu su vaikais išvyksiu be tėvo sutikimo, vaikų tėvas gali kreiptis į policiją ir todėl privalėsiu grįžti į Lietuvą. Kaip yra iš tikrųjų? Ar žodinis vaiko tėvo sutikimas nėra pakankamas? Kokių veiksmų galėtų imtis vaiko tėvas man išvykus į užsienio valstybę su vaiku gyventi nesant rašytinio sutikimo?“
Atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokatė Gintarė Bernotė:– Civiliniame kodekse nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Įstatymas dėl to jokių išimčių nenumato, vadinasi, kito iš tėvų rašytinis sutikimas arba teismo leidimas dėl persikėlimo gyventi su vaiku į užsienio valstybę yra būtinas ir tai visiškai nepriklauso nuo to, norima persikelti į kitą Europos Sąjungos valstybę, kurią nors iš Šengeno valstybių ar trečiąją šalį. Kito iš tėvų rašytinis sutikimas išvykti su vaiku gyventi į užsienio valstybę nereikalingas tik tuo atveju, kai laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Esant tėvų valdžios apribojimui, net ir neturint kito iš tėvų rašytinio sutikimo ar teismo leidimo, išvykus gyventi su vaiku į užsienį, jokių teisinių pasekmių neturėtų kilti. Kitokia situacija susiklosto, kai tėvų valdžia nėra apribota, o vaikas net ir neturint kito iš tėvų sutikimo ar teismo leidimo yra išvežamas gyventi į užsienį, nes tokiu atveju laikoma, kad vaikas į užsienį yra išvežtas neteisėtai (buvo pagrobtas). Siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas užsienio valstybėje, buvo priimta Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Konvencija). Taigi, jeigu vaikas išvežtas į vieną iš susitariančiųjų valstybių, pagrobto vaiko grąžinimas vyksta pagal Konvencijos nuostatas. Tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos susitariančiosios valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Lietuvoje centrine įstaiga yra paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei centrinė įstaiga gauna nustatytos formos prašymą, ir yra pagrindas manyti, kad vaikas yra kitoje susitariančioje valstybėje, centrinė įstaiga tiesiogiai ir nedelsdama perduoda prašymą tos valstybės centrinei įstaigai, kad būtų sužinota vaiko buvimo vieta, vaiko grąžinimo klausimas būtų išspręstas taikiai ar net būtų pradėtas teismo procesas dėl priverstinio vaiko grąžinimo. Jeigu vaikas neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę, kuri nėra pritarusi Konvencijai, pavyzdžiui, Egiptą, vaiko grąžinimo klausimo sprendimas gali pasunkėti ar netgi tapti neįmanomas, nes nėra aišku, kokia konkrečia tvarka vaikas turėtų būti grąžintas, į ką vaiko pagrobimo atveju reikėtų kreiptis, kad būtų pradėta vaiko grąžinimo procedūra ir kiek tokia procedūra būtų veiksminga. Svarbu žinoti, kad klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismas. Vadinasi, esant tokiam atvejui, kai vaikas buvo išvežtas iš Lietuvos į užsienio valstybę, Lietuvos teismai dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą nespręs – tai turėtų spręsti tos užsienio valstybės, į kurią buvo neteisėtai išvežtas vaikas, teismas. Kadangi dėl vaiko grąžinimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, pasitaiko situacijų, kai net ir nustačius neteisėtą vaiko išvežimą, vaikas gali būti negrąžintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Taigi, esant tam tikroms sąlygoms, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką. Teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jeigu nuo vaiko pagrobimo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir (ar) yra įrodyta, kad vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos. Ar vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos, vertinama individualiai. Manytina, kad jeigu vaikas jau kurį laiką užsienyje gyvena, lanko užsienyje ugdymo įstaigą, turi ten draugų ir kita, turėtų būti laikoma prisitaikymu prie naujos aplinkos. Žinoma, prisitaikymui reikia laiko ir įprastai vos kelių mėnesių laikotarpis nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas prisitaikė, tačiau praėjus vieneriems metams vaikas jau gali pradėti jaustis geriau naujoje aplinkoje užsienyje ir būti prie jos pripratęs. Vaikas gali būti negrąžinamas iš užsienio ir tais atvejais, kai pats vaikas prieštarauja būti grąžintas ir kai vaikas jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Vaiko prieštaravimas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas skirtingai, nes vaikas gali būti nepakankamai brandus, kad galėtų tinkamai suformuluoti savo nuomonę. Be to, vaiko nuomonei gali daryti įtaką tėvas (motina) ar kiti tretieji asmenys. Kadangi to paties amžiaus vaikai gali būti skirtingo brandos lygio, sąmoningai konkretus amžius, nuo kurio į vaiko nuomonę būtina atsižvelgti, nėra numatytas. Į užsienio valstybę neteisėtai išvežtas vaikas gali būti negrąžintas esant didelei rizikai, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Siekiant įrodyti esant didelę riziką, gali būti pateikiami įrodymai dėl smurto namuose. Vaiką paėmęs vienas iš tėvų gali teigti, kad didelė tiesioginės žalos rizika kyla dėl fizinės, seksualinės ar kitokios prievartos prieš vaiką. Kuklesnės gyvenimo sąlygos nėra pagrindas konstatuoti didelei rizikai, kuriai esant vaikas neturėtų būti grąžintas. Taigi, jei vaiką paėmęs vienas iš tėvų teigia negalintis grįžti su vaiku į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl savo sunkios finansinės padėties, pavyzdžiui, dėl to, kad jo gyvenimo lygis būtų žemesnis, jis negali susirasti darbo toje valstybėje arba susiklostė kitokios nepalankios aplinkybės, paprastai to nepakanka nutarčiai dėl vaiko negrąžinimo priimti. Vaikas taip pat gali būti negrąžintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jeigu vaiko tėvas (motina), kuris prieštarauja vaiko neteisėtam išvežimui į užsienio valstybę, vaiko išvežimo metu nesinaudojo globos teisėmis (nebendravo su vaiku, juo nesirūpino ir kita) arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas į užsienio valstybę gyventi. Konvencija nėra taikoma, kai vaikui sukanka 16 metų. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo pirmiau nurodytų sąlygų, 16 metų sulaukusio vaiko priversti grįžti į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę nepavyks, jeigu vaikas pats to nenorės. Vaiko grąžinimas nereiškia, kad vaikas bus grąžintas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai). Grąžinimas yra siejamas tik su vaiko grąžinimu į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Skaitytoja turėtų įsidėmėti, kad žodinis sutikimas dėl persikėlimo gyventi su vaikais į užsienį nėra tinkamas. Siekiant, kad išvykimas į užsienį nebūtų laikomas vaikų pagrobimu, rekomenduotina nedelsiant raštu kreiptis į vaikų tėvą dėl rašytinio sutikimo davimo kartu užfiksuojant aplinkybę apie žodinio sutikimo davimą. Jeigu rašytinio sutikimo vaikų tėvas neduos, turės būti inicijuojamas privalomas mediacijos procesas. Praėjus mediacijos procesui ir nesusitarus taikiai, turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl leidimo išvykti su vaikais į užsienio valstybę kartu reikalaujant pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Kreipiantis į teismą pravartu būtų prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka ir būtų leista laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi užsienio valstybėje. Apibendrinus, išvykus gyventi į užsienio valstybę su vaikais gyventi neturint skyrium gyvenančio tėvo (motinos) rašytinio sutikimo ar teismo leidimo, gali tekti grąžinti vaiką nepriklausomai nuo to, ar užsienyje su vaiku esantis tėvas (motina) sutinka grįžti kartu su vaiku. Kadangi nėra jokių teisinių priemonių priversti tėvą (motiną) grįžti kartu su vaiku, todėl vaikas gali būti grąžinamas vienas, kai jau yra išspręstas tolesnis vaiko gyvenamosios vietos klausimas, tačiau to daryti nepatartina, nes tai gali neigiamai atsiliepti užsienyje su vaikais siekiančiam gyventi tėvui (motinai).
|
|
