Kas jums labiausiai patinka miesto šventėje ir šv. Antano atlaiduose?

– Nuo seno esu kretingiškis. Kadangi gimęs per šventą Antaną, o pavadintas Jono vardu, birželis man yra ypatingas mėnuo. Miesto šventėse dalyvauju, nes būna daug muzikos – tai labiausiai ir patinka, atgaiva sielai. O kas ta kai kurių žmonių liaupsinama mugė? Man ji – buvus nebuvus. Tiesa, programoje dar parašyta, kad šiemet inauguruos naująjį merą. Man tai irgi nieko nereiškia.

– Esu gidas, į Kretingą atvykusiems žmonėms paaiškinu, kad tai – Antanų miestas: buvęs klebonas Antanas, dabartinis meras Antanas, aš pats taip pat Antanas, beje, gimęs birželio 15-ąją. Toks įspūdis, kad mano šventę švenčia visa Kretinga. Tik gaila, kad sutikti pažįstami pasiteirauja: „Na, kaip sekasi, kaip gyveni?“, tačiau aš pats turiu paklausti, kodėl su Antaninėmis manęs nepasveikina. Juokai juokais, bet tomis šventinėmis dienomis jaučiuosi tobulai, viskas patinka.

– Anksčiau tradicinė miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai būdavo organizuojami kas sau. Džiugina, kad pastaraisiais metais šios abi šventės tapo neatsiejamos, kad tikintieji ir kita bendruomenės dalis susivienijo. Įspūdį palieka teatralizuota šventės atidarymo ceremonija Rotušės aikštėje, be abejo, – koncertai. Šiemet teko paskaityti ir kritikos dėl neva pakviestų netinkamų atlikėjų. O aš manau, kad labai gerai, kai atvažiuoja koncertuoti šalyje žinomi solistai.

– Pirmenybę atiduodu koncertams. Žinoma, šventės programa būna labai plati – renginius tik norėk ir rinkis. Kai spėju, kai būna laiko, nieko prieš apsilankyti ir kokiose nors meno ar fotografijų parodose tiek muziejuje, tiek bibliotekoje ar rajono Kultūros centre. Dar kasmet laukiu mugių – nusiperku ir gerų dešrų, ir sūrių – viskas tuomet šviežia. Ir, be abejo, nueinu į bažnyčioje vykstančias šv. Mišios – be jų atlaidai būtų ne atlaidai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS