Keliaudamas „Zaporožiečiu“ garsina Salantus

Prieš porą dešimtmečių salantiškis Valdas Šverys garsėjo kaip vienas geriausių Salantų krašto fotografų, tačiau šiuo metu jis labiau žinomas dėl savo pomėgio seniems automobiliams.

Valdo Šverio automobiliai - “Moskvič 2140” ir “ZAZ-968M”.

Prieš ketverius metus įsigijęs 1982 metų gamybos automobilį „ZAZ-968M“, liaudies vadinamą „Zaporožiečiu,“ su juo jau yra nuvažiavęs apie 20 tūkst. kilometrų ir sustoti nežada. Savo mažais gabaritais, plevėsuojančiomis Žemaitijos vėliavėlėmis bei ironišku užrašu „Lenk drąsiai, mirsi kaip vyras“ ant galinio stiklo papuoštas salantiškio V. Šverio vairuojamas „Zaporožietis“ negali neatkreipti pravažiuojančiųjų dėmesio. Vos tik pamatę šį automobilį, žmonės mojuoja, šypsosi, kiti automobiliai signalizuoja. Iš savo lėšų keliaujantis ir senovinių automobilių parodose dalyvaujantis salantiškis jau žinomas ne tik Salantų krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Keliautojui jo automobiliai – neįkainojami

Praeitais metais V. Šverys savo garažą papildė 1978 metų gamybos „Moskvič-2140“ automobiliu, o visai neseniai įsigijo 1975 metų mopedą „Riga-16“. Keliautojas yra apvažiavęs beveik visą Lietuvą, pabuvojęs ir užsienio šalyse. Su bendraminčiais prieš porą metų „Zaporožiečiu“ nukeliavo į Estiją – įveikė 1 tūkst. 600 kilometrų. Praeitais metais kartu su salantiškiu Sigitu Vyšniausku „Moskvič“ automobiliu per parą be perstojo įveikę apie 1 tūkst. 200 kilometrų, pasiekė Čekiją, kur Nachodo mieste dalyvavo tarptautiniame automobilių „Moskvič“ bei senovinių vaikiškų pedalais minamų automobiliukų sąskrydyje. Ten buvo apdovanoti už rekordiškai greitai įveiktą maršrutą – pateko net į Čekijos televiziją, kur Lietuvos žemėlapyje buvo parodyti Salantai. Šią vasarą Jūros šventės metu senų automobilių parodoje V.Šverio „Zaporožietis“ buvo pripažintas kaip vienas iš gražiausių parodoje eksponuotų automobilių. „Zaporožietį nusipirkau iš buvusio švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus tėvo už 100 eurų. Automobilio būklė buvo gera – tereikėjo tik truputį paremontuoti. Daug padėjo salantiškis Stasys Gliožeris. Su juo vykome į pirmąją kelionę šiuo automobiliu po Žemaitiją – iš viso 600 kilometrų“,- apie kelionių pradžią pasakojo V. Šverys.

„Mano mašinos yra originalios, nieko jose nėra perdirbta. Atsarginių dalių turiu daug. Žmonės dosnūs – beveik visos dalys dovanotos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje parodoje priėjes senukas savanoriškai pasisiūlė padovanoti šio modelio dalių – du lagaminus prisikroviau“,- žmonių dosnumu džiaugėsi salantiškis. Anot jo, 700 kilogramų sveriantis „Zaporožietis“ ima 7 litrus benzino šimtui kilometrų, o „Moskvičius“ – 8 litrus.

„Zaporožietis“ praktiškai negali sugesti, o jeigu tai ir atsitinka – svarbiausia turėti reples, plaktuką ir keletą vinių. Padangos vos trylikos centimetrų pločio, variklis gale – gali vairą sukinėti vienu pirštu, nereikia nė vairo stiprintuvo. Iš vietos jis labai greitai pajuda, kaip „Poršė“, bet tik tris metrus, paskui neleidžia jo galingumas“,- juokavo pašnekovas.

„Man šie automobiliai yra neįkainojami, jie - tai prisiminimai, kiek nukeliauta“,- prisipažino V. Šverys. Nors už „ZAZ-968M“ modelio automobilį būtų galima gauti ir iki 15 tūkst. litų, anot jo, jeigu jį kartu su „Moskvičiumi“ pavyks išsaugoti, jie ateityje atiteks anūkams.

Ant V. Šverio automobilių visada plevėsuoja Žemaitijos vėliavėlė.

Kelionės pilnos įspūdžių

Daug diplomų ir padėkų įvairiausiose parodose pelnęs V. Šverys į keliones dažniausiai vyksta kartu su salantiškiu Sigitu Vyšniausku. Didžiausias kelionių pranašumas, anot keliautojo, yra tai, kad jų metu patiriama nuotykių, sutinkama bendraminčių bei pailsima.

„Kartą Estijoje sutikome įžymų estų muzikantą, kuriam ZAZ automobilis sukėlė nostalgiją, kadangi šiam jis buvęs pirmasis, su kuriuo, ant stogo užsidėjęs kontrabosą, keliaudavo į koncertus. Sutiktasis prašė leisti nusifotografuoti, padovanojo savo muzikinę plokštelę, savanoriškai palydėjo, parodė kelią iš Saaremo salos. Užsienyje kitokia vairavimo kultūra – net žiede visi sustoja, praleidžia“,- kelionių po užsienio šalis įspūdžiais dalijosi V. Šverys.

„Didžiausias „Zaporožiečio“ greitis yra apie 65-70 kilometrų per valandą, „Moskvičiaus“ – 80 kilometrų per valandą, todėl greičio viršyti praktiškai neįmanoma. Neskubėdamas važiuoji, atsiranda daugiau progų apžiūrėti apylinkes – taip atkreipi dėmesį ir į skrendantį paukštį ar žaliuojantį medį. Su įprasta mašina leki, o su šia - važiuoji. Keliaudamas pailsi. Per vasarą be kelionių su „Zazu“ negaliu gyventi, jeigu kurį savaitgalį neišvažiuoju kur nors pasivažinėti – visa savaitę blogai jaučiuosi. Visada nuvažiuoju mažiausiai iki Telšių, prasuku pro Palangą“,- kalbėjo keliautojas.

Šią savaitę V. Šverys ketina dalyvauti parodoje Tauragėje, o spalio pradžioje vyks sezono uždarymas Klaipėdoje. „Žiemą niekur nevažiuoju, vieną kartą per mėnesį automobilį užvedu, ir viskas. Tuo labiau, kad nėra šilumos – „Zaporožietyje“ yra tik šildymas su benzinine krosnele, kuri sunaudoja daugiau kuro, negu pats automobilis“,- pasakojo keliautojas.

Didžiausias salantiškio noras – kitais metais pakartoti kelionę į Čekiją.

• Rašyti komentarą (0)