Pajūrio naujienos
Help
2019 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 100 %
Naktį0°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

(1337) 2019-03-15

„Luminor“ palieka istorinius banko rūmus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos architektūros pasididžiavimas – Lietuvos banko rūmai – per 80 metų pakeitė kelis šeimininkus. Juose buvo įkurdinti skirtingi bankai, paskutinysis ligi šiolei – bankas „Luminor“.

„Luminor“ bankas, veikęs dar prieškariu statytame Lietuvos banko pastate Vilniaus gatvėje, savo klientus beaptarnaus ligi kovo 29 dienos. Kas įsikurs ištuštėjusiame istoriniame banke, jo savininkai visuomenei neskelbia.

Pereina prie skaitmeninių paslaugų

„Luminor“ banko Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė „Pajūrio naujienas“ patikino, jog bankas savo veiklos nenutrauks, tik ją labiau perkels į internetinę erdvę.

„Bankas ir toliau veiks Lietuvoje, teiks žmonėms paslaugas. Šiuo metu mes keičiame savo veiklos modelį, todėl peržiūrime paslaugų teikimo pobūdį ir vietas. Norime daugiau dėmesio skirti klientų konsultavimui, patogiau teikti skaitmenines paslaugas, nes matome, kad jau dabar apie 80 proc. pavedimų yra atliekama internetu”, – teigė G. Bielskytė.

Jos žodžiais, įprastoje banko vietoje veiks bankomatas, ir bus galima įnešti bei pasiimti grynųjų pinigų.

Nežinia, ar pasitraukus „Luminor“ bankui, senoji banko tradicija tame pastate bus tęsiama. Banko pastatas yra privatizuotas, o jo savininkas bendrovės „Plungės darna“ vadovas Darius Lauraitis, paklaustas apie tolesnę pastato paskirtį, atsisakė tai komentuoti.

Be „Luminor“, Nepriklausomybės periodu šiame pastate veikė Žemės ūkio, DnB Nord ir DnB bankai.


Vidmantas VASILIAUSKAS:

– Antrame ture dalyvauja tas pats kandidatas, už kurį balsavau ir pirmą kartą, todėl nuspręsti nėra sunku. Esu senų pažiūrų pilietis, todėl žiūriu į žmogaus patirtį. Apie tą žmogų nemažai domėjausi. Nežinau, kodėl žmonės neina balsuoti. Galbūt yra nusivylę ir mano, kad nesvarbu, ką išrinksime, vis tiek niekas nepasikeis.

Vytautas PETRAUSKAS:

– Nebūnu Lietuvoje, todėl neinu balsuoti. Nebepasitikiu valdžia. Turime nuostabią gamtą ir panašiai, tačiau neturime normalios valdžios. Šįkart būtinai nueisiu balsuoti, pabendrausiu su žmona, sūnumi ir kartu vietoje išsirinksime, už kurį kandidatą balsuoti.

Jelena TUMBUTYTĖ, šilutiškė, sutikta Kretingoje:

– Eisime. Mūsų kandidatas Šilutėje išėjo į antrą turą. Renkamės pagal atliktus darbus, todėl balsuojame už šiuo metu mero postą užimantį žmogų. Nenusivylėme juo šioje kadencijoje, todėl ir renkame antrą kartą. Greičiausiai mums buvo lengviau apsispręsti negu kretingiškiams, nes kandidatavo ir dabartinis meras.

Romualdas PUPLAUSKAS:

– Eisiu balsuoti į antrą turą. Šiek tiek pažįstų vieną iš kandidatų, pagal tai ir balsuosiu. Tai dariau ir pirmame ture. Neseniai persikėliau gyventi į Kretingą, todėl dar nelabai pažįstu čia dirbančius politikus. Žmonės renka tą pačią valdžią, manau, nes neturi pasirinkimo.

Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo balandžio 1 d. keisis neblaivumo tikrinimo tvarka – vairuotojas galės pūsti ne vieną, o du kartus. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pakeisti vairuotojų, kurie įpūtė daugiau kaip 1,5 prom., girtumo nustatymo tvarką.

Pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,5 prom. ir daugiau, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Už tokį girtumo laipsnį pažeidėjui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tą patį turi atlikti, kai vairuotojas į alkoholio matuoklį įpučia 0,4 ir daugiau promilių, jeigu jis susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata, arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala.

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, vertinamas būtų mažiausias rezultatas.

Jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą iš asmeninių lėšų.

„P. n.“ informacija


Ketvirtadienį, kovo 14 d. apie 9 val. Palangoje, Aguonų take, važiuodamas atbuline eiga mikroautobusas, kuriuo galimai išvežiojamos siuntos, partrenkė taku ėjusią moterį, gimusią 1935 m. Ji dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyta į ligoninę. Apie 11 val. ligoninėje moteris mirė. Pirminiais duomenimis, vairuotojas buvo blaivus.

Mikroautobuso modelis yra toks, kad jo gale nėra įmontuoti langai, tas suprastina matomumą. „Vairuotojas vadovavosi tik šoniniais veidrodėliais, todėl greičiausiai nepastebėjo pėsčiosios, o pastaroji – atbuline eiga važiuojančios transporto priemonės“, – galimą įvykio eigą paaiškino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Tyrimo eigoje bus aiškinamasi, kieno – pėsčiosios ar vairuotojo – kaltė didesnė. Anot A. Budgino, kaltė nustatoma pagal keletą komponentų. Kol kas neaišku, kuria kryptimi ėjo pėsčioji. Pagal eismo taisykles ji turėjo eiti priešinga kryptimi. Vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, taip pat turėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės tiriamos.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

ŽEMAITĖS al. kovo 8 d. maisto prekių parduotuvėje sulaikyta moteris, bandžiusi išeiti nesumokėjusi už 8 butelius degtinės ir 10 vienetų šiaurinių krevečių. Bendra prekių vertė 174,82 Eur. Prekės grąžintos parduotuvei. Pradėtas tyrimas.

LAISVĖS g. kovo 8 d. apie 9–10 val. pas 1937 m. gimusią senjorę atėjo socialine darbuotoja prisistačiusi moteris, po kurios vizito pareiškėja pasigedo 1 tūkst. 200 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

KRETINGOS r.

MANČIŲ k. ribose kovo 13 d. miške, išdaužus namelio langus, buvo įsibrauta į jo vidų ir pavogtas dujų balionas, dujinė viryklė, akumuliatorius ir kiti daiktai. Padaryta žala už 464 eurų.

Parengė Edita KALNIENĖ


Stalo teniso turnyro seniūno taurei laimėti Darbėnuose nugalėtojai ir prizininkai

Kretingos rajono sporto mėgėjai Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – paminėjo, rinkdamiesi širdžiai mielą veiklą – pamėgtas sporto šakas.

DARBĖNŲ seniūnijos ir Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus bendromis pastangomis jau ketvirtą kartą Kovo 11-osios proga įvyko stalo teniso turnyras Darbėnų seniūno taurei laimėti. Prieš prasidedant kovoms prie žaliųjų stalų, visi sugiedojo Lietuvos himną ir tylos minute pagerbė anapilin išėjusio pirmojo turnyro, įvykusio 2016 m., nugalėtojo šukiškio Vaclovo Ivanausko atminimą.

Anot turnyro organizatorių, šiemet jame dalyvavo rekordinis skaičius – 26 – dalyvių iš Darbėnų, Laukžemės, Grūšlaukės, Salantų, Kretingos, Budrių, Palangos. Geriausio žaidėjo titulą antrus metus iš eilės iškovojo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Salantų komandos ugniagesys Leonas Bieliauskas. Antrą vietą užėmė Gražvydas Jasas iš Kretingos, III v. laimėtoju po intensyvios mažojo finalo dvikovos tapo 74 metų salantiškis Aloyzas Vasiliauskas, ketvirtoje vietoje palikęs Darių Buivydą iš Budrių. Seniūno taurę iškovojo Pranas Venskus iš Laukžemės, labai atkaklioje dvikovoje 2:3 įveikęs 2017 m. turnyro nugalėtoją taip pat laukžemiškį Vytautą Karčiauską. Jauniausio žaidėjo prizą pelnė Kairadas Stonkus, apdovanota ir vienintelė turnyre dalyvavusi mergina Adrija Stonkutė.

„Turnyras kasmet sutraukia vis didesnį dalyvių skaičių ir yra mėgstamas stalo teniso entuziastų. Džiugina tai, kad į jį atvyksta ne tik mūsų seniūnijos, bet ir kitų rajono seniūnijų bei kaimyninės Palangos žaidėjai“, – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys neabejojo, kad tradicinis turnyras tampa vienas labiausiai laukiamų Darbėnų seniūnijos sporto renginių.


Turnyro prizininkės (iš kairės): Greta Gadeikytė ir Dominyka Mikutavičiūtė (II v.), Sandra Vasiliauskaitė ir Loreta Stainytė (I v.), Laima Simaitienė ir Dovilė Višinskienė (III v.).

Darbėnų gimnazijoje įvyko tradicinis merginų ir moterų tinklinio „2x2“ turnyras, skirtas Tarptautinei moters dienai paminėti. Varžybose dalyvavo 7 poros. Dvi poros buvo iš Vydmantų „Vakarės“ komandos, viena – iš „Kūlupėnų“ ir keturios – iš „Darbėnų“. Varžybos vyko rato sistema, todėl kiekvienas taškas buvo svarbus. Nugalėjo Loreta Stainytė ir Sandra Vasiliauskaitė, nepralaimėjusios nė vieno susitikimo. Tik kartą nusileidusios nugalėtojoms II vietą iškovojo Greta Gadeikytė ir Dominyka Mikutavičiūtė, III vietą užėmė Dovilė Višinskienė ir Laima Simaitienė.

„P. n.“ informacija


Kovo 12 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 82:59 (29:11; 24:19; 14:17; 15:12) nugalėjo Kelmės „Kelmę“ ir pergalingai pradėjo Regionų krepšinio lygos A diviziono aštuntfinalio dvikovą.

Galingai rungtynes pradėję ir puikiai gynyboje dirbę kretingiškiai jau po I kėlinio susikrovė 18 taškų persvarą (10 min. 29:11), o II jį dar labiau padidino (20 min. 53:30). Situacija aikštėje nesikeitė ir po didžiosios pertraukos – kretingiškiai laikė rungtynių kontrolę savo rankose ir pasiekė įtikinamą pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Linas Jonuška – 17, Edgaras Danys – 15, Domininkas Matutis ir Rytis Zabita – po 10, Tadas Maželis ir Deividas Petravičius – po 8, Kornelijus Stonkus ir Petras Piekus – po 4, Laurynas Danielius ir Albertas Valiulis – po 3, Arnas Sabaliauskas.

Antrosios serijos iki dviejų pergalių rungtynės bus žaidžiamos kovo 15 d. išvykoje, o trečiosios, jei prireiks, kovo 18 d. Kretingoje.

Tomas KUBILIUS


Absoliutūs nugalėtojai – kretingiškiai studijos „Ritmas“ šokėjai Ugnius Čeledinas ir Elija Lindenytė

Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai, treniruojami Alfonso Mačėno, Eglės Mačėnaitės ir Sigitos Mačėnaitės, sėkmingai pasirodė Kėdainiuose įvykusiuose Lietuvos sportinių šokių federacijos čempionatuose ir pirmenybėse.

Jaunučių-II amžiaus grupėje E6 šokių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tarp 31 poros absoliučiais nugalėtojais tapo Ugnius Čeledinas ir Elija Lindenytė.

Toje pačioje amžiaus grupėje ir klasėje standartinių šokių programoje gerai pasirodė Emilis Grigalauskas ir Lukrecija Lapytė – jie tarp 31 poros užėmė VII v.

Jaunių-I grupėje E6 klasėje šokant Lotynų Amerikos šokius tarp 25 porų Matas Jurgutis ir Kamilė Gedvilaitė buvo aštunti, o toje pačioje šokių klasėje ir toje pačioje programoje, tik jaunių-II amžiaus grupėje tarp 16 porų VII v. užėmė Mykolas Gimbutas ir Gabija Jurkutė.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Shodan“ mokyklos auklėtinis Matas Jonauskas ir šįsyk nenuvylė savo trenerių – vaikinas tapo Lietuvos karatė kiokušin kata vicečempionu.

Klaipėdoje įvykęs Lietuvos karatė kiokušin kata čempionatas buvo sėkmingas Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniams.

Jaunimo amžiaus grupėje Lietuvos vicečempionu tapo Matas Jonauskas, kuris prieš keletą savaičių taip pat iškovojo vicečempiono vardą ir suaugusiųjų amžiaus grupėje – kretingiškis iškovojo du kelialapius į Europos čempionatus – suaugusiųjų, kuris balandžio 13–14 d. įvyks Vilniuje, ir jaunimo U-20, kuris birželio 30 d. rengiamas Prahoje.

Bronzos medalį U-16 jaunučių amžiaus grupėje iškovojo perspektyvi kretingiškė Greta Intaitė. Įveikusi ketvirtfinalio ir aštunfinalio barjerus, kretingiškė pusfinalyje buvo labiau techniška už savo varžovę iš Jonavos, bet, atliekant technikos veiksmus, jai nepavyko išlaikyti pusiausvyros per vieną kombinacijų, ir tai lėmė rezultatą – merginai teko tenkintis bronzos medaliu. Nedaug iki medalio pritrūko ir Kornelijai Česnakaitei, kuri suklupo ketvirtfinalyje.

Vaikų amžiaus grupėje nepralenkiama buvo ir čempione tapo tris savo varžoves įveikusi Živilė Bružaitė, o vicečempionų vardus iškovojo Erika Petrikaitė ir Vilius Pinikas. Bronza pasipuošė Marius Pinikas ir Austėja Beniušytė.

„Shodan“ trenerių komanda pasidžiaugė, kad jau kelerius metus iš eilės jiems pavyksta išugdyti aukščiausio meistriškumo sportininkus, garsinančius Kretingos ir Lietuvos vardą aukšto lygio tarptautinėse varžybose, bei tikisi, kad Europos čempionate Vilniuje ir Prahoje jų auklėtiniams taip pat pavyks iškovoti apdovanojimus.

„P. n.“ informacija


„Žibutėje“ – pasakų alėja

  • Edita KALNIENĖ
  • Naujienos
Kretingos darželio-mokyklos „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė (iš kairės) ir dailininkė Aira Bendikaitė kartu su vaikais atrakino kelią į Pasakų alėją.

Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ sieną nuklojo spalvoti pasakų ir animacinių filmų personažai. Pasakų alėja – tai dovana vaikams ir pedagogams mokyklos-darželio „Žibutė“ 40-mečio proga. Jos ilgis – 18 metrų, plotas – 38 kv. m.

Pasakų alėja skirta ne tik aplinkai puošti, bet yra ir mokomasis, pažintinis darželio elementas. „Tai – edukacinė erdvė, kurią pedagogai kūrybiškai naudos ugdymo procese – kurs ir skaitys pasakas, pieš pasakų personažus, skaičiuos juos, rašys rašinėlius“, – sakė mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė.

Siena praėjusiais metais buvo paruošta Lietuvos šimtmečiui, tačiau ją nupuošus ji pasidarė niūri. „Nesinorėjo puošti tradiciškai mokinių piešiniais, kažkokiais paveikslais ir panašiai, norėjome kažko naujo“, – kaip gimė idėja pasakojo S. Bružė.

Surasti dailininką, kuris pasiryžtų tai padaryti, buvo sunku. „Mintis gyvavo, tačiau jos įgyvendinimas strigo, kol netikėtai sužinojome apie dailininkę Airą Bendikaitę, o ši nedvejodama sutiko“, – sakė direktorė.

„O kodėl gi ne? Aš mėgstu iššūkius“, – tikino dailininkė.

Ant sienos ji perkėlė tradicinius ir šiuolaikiškus personažus. „Norėjosi, kad būtų pavaizduoti ne tik visiems gerai žinomi pasakų personažai, bet ir šiuolaikinių animacinių filmų herojai, tokia, kaip vaikų mylima Elza“, – apie idėją pasakojo A. Bendikaitė.

Tam pritarė ir darželio-mokyklos direktorė: „Pagalvojau, kad esame šiuolaikiškas darželis, todėl turime sieti ir tai, kas buvo, ir kas bus.“

Pasakų alėjoje vaikai sutinka Mikę Pūkuotuką, Pelenę, Coliukę, du gaidelius, pagrindinius animacinio filmo „Rio“ herojus papūgas, Mauglį ir dar daugybę kitų.


Šeimos pėdsakais – iki prosenelių palivarko

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Janina Kučinskienė itin brangina šeimos nuotraukas bei senelio Lauryno Šemiotos paliktą užrašų knygelę.

Kretingiškė 85-erių Janina Kučinskienė, kurios prosenelis Motiejus Lisijavičius buvo Rubiniškės palivarko valdytojas, o senelis Laurynas Šemiota – gydytojas, išsaugojo nemažai savo giminės dokumentų, nuotraukų. Tarp senelio daiktų išsaugojo ir antrą šimtmetį skaičiuojančią užrašų knygelę su vertingais įrašais.

Senelis vedė Parčevskių auklę

Vartydama nuplyšusią užrašų knygelę su senelio L. Šemiotos dviejų santuokų, 11 vaikų gimimų bei artimųjų mirčių datomis, J. Kučinskienė nesusipainioja tarp daugybės savo gausios šeimos palikuonių, nes išlikę labai aiškūs įrašai.

Pašnekovės motina, senelė ir prosenelė buvo krikštytos Elžbietomis,– gal jų pagal moteriškąją giminės liniją buvę ir daugiau, tačiau J. Kučinskienė to pagal įrašus ir artimų žmonių liudijimus nebeatseka.

„Mano senelis L. Šemiota su pirmąja žmona Kazimiera tuokėsi 1877 m., susilaukė 4 vaikų. O su antrąja žmona Elžbieta, mano senele, susituokė 1896 m. ir susilaukė 7 vaikų: mano mama Ona Radavičienė gimė 1909-aisias, ji buvo jaunėlė. Mamai tebuvo vos 3-ji metai, kai mirė jos tėvas. Senelis buvo gydytojas, jis rūpinosi ir Jokūbavo dvarininkų Parčevskių šeimos narių sveikata. Buvo jau gana brandaus amžiaus, kai pamatė tame dvare aukle tarnavusią mano močiutę. Bevažinėdamas į Jokūbavą, ją įsižiūrėjo ir vedė“, – kalbėjo kretingiškė.

J. Kučinskienė sakė atsimenanti, kaip jos motina su močiute tarpusavyje kalbėdavosi tik lenkiškai: „Nieko nepasakodavo mums, vaikams. Gaila, daug paslapčių jos nusinešė į kapus“, – apgailestavo Janina, kurios motina sulaukė garbingo amžiaus, iškeliavo iš šio pasaulio būdama 98-erių.


Dvare įžiebė ir savo laimės žiburį

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Mūsų žmonės
Vida Kanapkienė turi istorijos mokytojo profesiją, tačiau nesigaili gyvenimą paskyrusi muziejininkystei.

Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Vyriausybės kultūros ir meno premiją Kretingos muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei už jos išskirtinius nuopelnus kultūrai – už garsios grafų Tiškevičių giminės palikimo Kretingoje atkūrimą ir puoselėjimą, už pastangas, kad visas šis turtas tarnautų šviesesnei žmonių dabarčiai ir ateičiai. Šios premijos laureatų šiemet buvo dvylika. V. Kanapkienė vienintelė buvo iš provincijos.

– Jau nieko nebestebina, kad yra dvi Lietuvos – didmiesčių, o tiksliau sostinės Vilniaus ir likusi – provincijos. Kaip ši takoskyra veikia kultūrą?

– Nenorėčiau skirstyti kultūros į provincijos ir sostinės. Kalbant plačiąja prasme apie kultūrą, aš matau žmogaus gyvenimo visumą: kur yra jo šeima, darbas, draugai, bičiuliai, jo santykis su grožine literatūra, muzika, kultūros paveldu. Viskas priklauso nuo žmogaus – kuo jo vidinis pasaulis yra turtingesnis, tuo jo požiūris į kultūrą yra platesnis, gilesnis. Ir nesvarbu, kur tas žmogus gyvena.

Nemanau, kad Vilniuje kultūros kartelė yra aukštesnė. Sutikdama kretingiškius muziejaus ekspozicijų salėse, dvaro menų festivalyje, kituose muziejaus renginiuose jaučiu, girdžiu jų dėkingumą už tai, kad dvare galime klausytis tokios profesionalios muzikos, bardų, operos solistų, kamerinių orkestrų. Žmonių būna pilna, ir iš kaimų. Paprastas žmogus dažnai yra tauresnis, jo santykis su kultūra gilesnis.

– Šiandieną atnaujintas grafų Tiškevičių dvaras ir jame įsikūręs muziejus reprezentuoja Kretingą. Čia ir Savivaldybės valdžia rengia įvairaus lygio priėmimus, bet mūsų politikams dvaras ilgą laiką buvo lyg šuniui penkta koja, ar ne taip?

– Kai 1992 metais atėjau čia dirbti ir iš arti pamačiau tuos rūmus, tą parką, tegul nesupyksta buvę viso šito turto šeimininkai – kolegijos vadovai, dėstytojai, parke nebuvo nė vieno gėlyno, Žiemos sode, kai didesnė liūtis, pliaupė vidun vanduo per stiklus, žiemą oranžerijos stiklus taškė varvekliai. Buvo toks laikas, perėjimas iš vienos politinės santvarkos į kitą, žmonių pasimetimas. Ir rajono tuometinė valdžia į Kretingos dvarą žiūrėjo kaip į nereikalingą priedėlį prie miesto, ne kaip į architektūros paminklą, kuriam reikia tikslinių investicijų, kurį yra būtina išsaugoti, prižiūrėti. Žiemos sodo oranžerija buvo atkurta dvare veikusio Kretingos žemės ūkio technikumo direktoriaus Zigmo Vaičiūno rūpesčiu, valstybės lėšomis 1987 metais. Žiemos sodas ir oranžerija yra dvarų perlas, kitur tokio nėra, tačiau tam perlui išsaugoti reikėjo remonto, pinigų. Gal tuometiniai Savivaldybės vadovai nesuprato dvaro reikšmės, jeigu būtų supratę, nebūtų leidę privatizuoti būstų bendrabučiuose. Toks abejingumas kultūrai, paveldui mane labai žeidė. Savivaldybėje visiems reikėjo visko, tik ne muziejui, sukis kaip nori. Šitam kovos lauke buvau viena. Buvau susipažinusi su grafų Tiškevičių biografija, jų indėliu į Kretingą, Palangos kurortą, kaip jie rėmė našlaičius, švietimo įstaigas, įsteigė ligoninę vargšams, vaikų darželį, rūpinosi lietuviška spauda. Tai buvo žmonės šviesuoliai. Ir norėjosi atiduoti duoklę šitai garbiai giminei. Lietuva susideda iš žmonių ir jų kultūros, taip pat ir tos, kurią paliko mūsų protėviai. Suvokiau, kad dvaras yra strateginis taškas Kretingai, turistų traukos centras. Turiu užtektinai metų ir galiu pasakyti, ypač jaunimui, svarbu turėti tikslą ir nesiblaškyti. Tai nėra lengva, tai reikalauja kiekvienos dienos nuoširdaus darbo.


Brolio pranciškono Juliaus Sasnausko dovanotą Jurgio Pabrėžos, arba tėvo Ambraziejaus, originalų ranka rašytų pamokslų rinkinį Kretingos muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei ir jos pavaduotojui istorikui Juliui Kanarskui perdavė mūsų kraštietis Romualdas Beniušis (dešinėje).

Baigusi savo klajones po pasaulį, į Kretingą sugrįžo Jurgio Pabrėžos, arba tėvo Ambraziejaus, ranka rašytų pamokslų knyga „Kninga turinti savėj kozonius“. Šią knygą, tėvo Ambraziejaus surašytą 1822 m., Kretingos muziejui padovanojo brolis pranciškonas Julius Sasnauskas, perduoti ją patikėjęs Vilniuje gyvenančiam mūsų kraštiečiui „Pajūrio naujienų“ bendraautoriui Romualdui Beniušiui. Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrusį pamokslų rinkinio originalą J. Sasnauskui perdavė amžinatilsį brolis pranciškonas Leonardas Andriekus, kuris rūpinosi pranciškonų vienuolyno palikimu. O į Kretingą sugrįžęs didžiausias iki šiol žinomas pamokslų rinkinys – ne tik dovana pranciškonų sugrįžimo į Kretingą 30-mečio proga. Tai – tarsi Jurgio Pabrėžos testamente išsakyto priesako „mano biblioteka netaksuotina, bet visa turi atitekti ne kam kitam, kaip tik Kretingos konvento bibliotekai...“ įvykdymas.

„Kai perskaičiau Jurgio Pabrėžos palikimo tyrinėtojo Giedriaus Subačiaus mintį, jog jis bus laimingas, jeigu jo straipsnis padės surasti tėvo Ambraziejaus knygą, pagalvojau – negi tikrai jos neįmanoma rasti? Visada vyliausi, kad Jurgio Pabrėžos palikimo gali būti Kretingoje. Ir kai sužinojau, kad tą knygą turi Julius Sasnauskas, pamaniau, kad tai – likimas: iš Kretingos išėjusi, į Kretingą ir sugrįžo“, – kalbėjo Jurgio Pabrėžos pamokslų knygos paieškų ėmęsis R. Beniušis.

Su J. Sasnausku jį suvedė Teofiliaus Matulionio labdaros-paramos fondo steigiamasis susirinkimas.

„Nors žinojau, kad disidentas Julius Sasnauskas lankosi Šiauliuose pas mano jau amžinatilsį motiną Jadvygą Petkevičienę – pati būdama disidente, ji rėmė ir daug bendravo su bendraminčiais, tačiau mudviem su Juliumi teko susitikti tik epizodiškai. O dabar – toks sutapimas: man prasitarus apie dingusius Jurgio Pabrėžos pamokslus, brolis pranciškonas ir prasitarė, kad knyga – pas jį, Vilniuje“, – R. Beniušis neabejojo, kad geriausia vieta knygai saugoti – Kretingos muziejus.


Adomo Mickevičiaus biustas, sukurtas skulptoriaus Viktoro Brodzkio (1825–1904) apie 1877 m. ir saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje.

Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga“, – ne vien tik poezijos mėgėjai žino šiuos lietuvių poezijos klasika tapusius poeto Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ žodžius, kurie 1895 m. pirmą kartą buvo atspausdinti poezijos rinkinyje „Pavasario balsai“.

Bet tik retas žino, kad pirmasis apie Palangą visam pasauliui prabilo didis lenkų ir lietuvių poetas, romantikas, Lietuvos vardo pasaulyje garsintojas Adomas Mickevičius (1798–1855). 1828 m. išleistoje poemoje „Konradas Valenrodas“ pasakojęs apie lietuvių ir prūsų žygius, jis rašė: „...Bet Palangos toj pakrantėj, kur krūtimis triukšmingai jūra baltuodama blaškos ir iš žiočių putotų smėlį sruvenantį pila...“ (vertė Vincas Mykolaitis-Putinas).

A. Mickevičius – pasaulinio masto poetas, rašęs lenkų kalba, vienas žinomiausių romantizmo atstovų visuotinėje pasaulio literatūroje, gimė 1798 m. gruodžio 24 dieną Zaosėje, netoli Naugarduko (dabar Baltarusijoje) smulkių, lietuviškų šaknų turinčioje bajorų šeimoje.

Čia jis praleido savo vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metus, tėvų buvo auklėjamas patriotizmo dvasia. 1807–1815 m. lankė dominikonų vidurinę mokyklą Naugarduke, ją baigęs įstojo į Vilniaus universitetą (VU), kur įgijo puikų humanitarinį išsilavinimą, išmoko užsienio kalbų. Čia 1817 m. buvo įkurta slapta anticarinė studentų Filomatų (mokslo mylėtojų) draugija, kurios literatūros ir moralės mokslo skyriui vadovavo A. Mickevičius. 1819 m. jis, baigęs universitetą, kad atidirbtų už gautą valstybės stipendiją, buvo išsiųstas į Kauną dirbti apskrities mokyklos mokytoju. Čia dėstė visuotinę literatūrą, istoriją, poetinę retoriką, gramatiką, politinę ekonomiją, rūpinosi mokyklos bibliotekos tvarkymu.


Tradicinėse eitynėse dalyvavo švietimo įstaigų bendruomenės bei kitų institucijų atstovai.

Kretingos rajone Kovo 11-ąją nuskambėjęs Lietuvos valstybės himnas uždegė laisvės liepsną kiekvieno širdyje. Tądien rajone buvo sugalvota nemažai naujovių, tačiau nepamirštos ir tradicijos.

Šventėje – meninis žaidimas

Iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją šiemet pirmą kartą organizavo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ir darželio-mokyklos „Žibutė“ bendruomenės. „Pasiūlėme tokią idėją, o ugdymo įstaigos nedvejodamos sutiko ją įgyvendinti“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Asta Pocienė.

Lietuvos valstybės vėliavą iškėlė 306 lengvosios pėstininkų kuopos vyresnysis eilinis Mantas Guda su savo šeima ir miesto švietimo įstaigų mokiniai, gimę šią dieną, jų buvo septyni. Pastariesiems rajono meras Juozas Mažeika taip pat įteikė po dovaną.

„Nenorėjome, kad šventė užsibaigtų vėliavos iškėlimu, todėl sugalvojome meninį žaidimą, – kalbėjo A. Pocienė. – Praėjusiais metais darėme 3D Lietuvos žemėlapį, kuris žmonėms labai patiko.“

Meninį žaidimą įgyvendinti padėjo meno mokyklos dailės mokytojos Lina Nikartienė, Živilė Sabaliauskaitė ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro technologijų mokytojas Donatas Lubys bei jų mokiniai.

„Stengėmės, kad susirinkusieji jaustų šventę“, – tvirtino A. Pocienė. Ji taip pat paatviravo, kad jau turi idėjų, kaip Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną kitais metais padaryti dar patrauklesnę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas