– Kokius svarbiausius pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje ministerija planuoja artimiausiais metais ir kokias konkrečias problemas šie pokyčiai turėtų išspręsti?
– Neinicijuojame esminių pokyčių, nes mokykloms, mokytojams visų pirma reikia stabilumo, aiškumo, ramybės.
Įsiklausę į mokyklų bendruomenių, tėvų argumentus, naujiems mokslo metams esame parengę kelias ugdymo turinio korekcijas, inicijavę kai kuriuos pakeitimus.
Pakoreguotos matematikos, biologijos, fizikos, istorijos, geografijos, informatikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos: patikslinta terminija, temų apimtis ir mokymosi seka, perskirstant temas tarp klasių, pašalintos perteklinės, pasikartojančios temos. Girdime mokytojų bendruomenės nuomones ir pastabas, kad programos per plačios, kai kurių dalykų temos išdėstytos nelogiškai, nenuosekliai. Tad šiemet buvo sudarytos mokomųjų dalykų tarybos, kurios peržiūrėjo bendrąsias programas, išanalizavo ir pateikė savo siūlymus. Nebuvome iškėlę tikslo keisti bendrąsias programas, tai tik tikslinės nedidelės korekcijos, padėsiančios mokytojams sklandžiau išdėstyti ugdymo turinį naujais mokslo metais
Nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos privalo nusistatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką ir ribojimus. Tai įpareigoja Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos.
Atsižvelgus į tėvų, švietimo organizacijų pasiūlymus, nuo rugsėjo socialinės-pilietinės veiklos diferencijuojamos atsižvelgiant į mokinių amžių, į socialinę-pilietinę veiklą įskaitomas mokinių dalyvavimas konkursuose, koncertuose, kituose renginiuose. Sumažintas privalomų socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičių III–IV gimnazijos klasės mokiniams – nuo 70 val. iki 40 val. per dvejus mokslo metus.
Toliau dirbsime, kad valstybinių brandos egzaminų sesija vyktų sklandžiai. Dviejų pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai leidžia teigti, kad 25 taškų VBE išlaikymo riba yra optimali. Kadangi visiems mokiniams taikomi vienodi reikalavimai, 25 taškų išlaikymo riba bus taikoma ir ateityje.
Labai stengiamės stiprinti pasitikėjimą mokykla, atsisakyti smulkmeniškos mokyklų kontrolės, labiau pasikliauti pačių mokyklų vidiniu įsivertinimu. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra, atliekanti išorinį mokyklų vertinimą, inicijavo mokyklų išorinio vertinimo koncepcijos ir tvarkos atnaujinimą. Dokumento projektas jau parengtas ir bus pristatytas visuomenei.
– Kaip numatomi pokyčiai mokyklų tinkle ir ugdymo organizavime paveiks mažesnių miestų, regionų mokyklas? Ar bus užtikrinta, kad mokinių galimybės gauti kokybišką išsilavinimą nepriklausytų nuo jų gyvenamosios vietos?
– Sutinkame, kad būtina mažinti regioninius skirtumus, spręsti mokinių mokymosi atotrūkio problemą. Išlieka ryškūs skirtumai tarp aukšto ir žemo SEK (socialinės, ekonominės ir kultūrinės) aplinkos. Pagal PISA tyrimą (mokymosi rezultatus) skirtumas didžiulis – 92 taškai. Pagal vietovę – 71 taškas. Tai labai daug. Vadinasi, vaiko gyvenimas, ateitis stipriai susieta su socialine, kultūrine, ekonomine padėtimi ir vietove. To neturėtų būti.
Jau dabar gerų rezultatų duoda privalomasis ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams. Teigiamą įtaką daro visos dienos mokyklos, mokymosi pagalba sunkumų patiriantiems vaikams ir mokymosi turtinimas.
Tačiau turime stiprinti ir kitus švietimo lygius, ir tai nėra taip paprasta. Visų pirma, turėtume kalbėti apie mokytojų pritraukimą į regionus. Savivaldybės daug dirba, skiria įvairių lengvatų, ministerija taip pat yra numačiusi keletą priemonių, kurios padėtų pagerinti situaciją.
Be to, sudarome sąlygas savivaldybėms lanksčiau reaguoti į mokinių skaičiaus mažėjimą. Nuo rugsėjo pirmosios, siekiant išsaugoti mažas gimnazijas regionuose, taip pat bus leidžiamas mažesnis negu 60 mokinių skaičius vidurinį išsilavinimą suteikiančiai mokyklai, nesvarbu, kokia mokomąja kalba vyksta ugdymas.
– Nuo 2026 m. rugsėjo planuojama kitaip reguliuoti mokinių mokymosi krūvį. Kaip ministerija užtikrins, kad šie pokyčiai realiai sumažintų mokinių pervargimą, tačiau kartu nepakenktų ugdymo kokybei ir mokymosi rezultatams?
– Mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nuo šio rugsėjo nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad buvo. Šis pakeitimas labiau susijęs su teisės aktų derme, ne su mokinių mokymosi krūvio normų korekcija. Tačiau mokinių mokymosi krūvio reguliavimą perkėlus į švietimo srities teisės dokumentus, prireikus bus galima lanksčiai jį koreguoti.
Higienos normos, kaip sveikatos srities reguliavimo priemonė, nėra pritaikytos dažnesniems ir greitesniems ugdymo organizavimo pokyčiams.
– Kaip bus įgyvendinami planai stiprinti įtraukųjį ugdymą, visos dienos mokyklą ir neformaliojo švietimo prieinamumą? Ar mokykloms pakaks specialistų, finansavimo ir infrastruktūros šiems pokyčiams įgyvendinti?
– Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, valstybė nuosekliai didina savo finansinį indėlį ir pasiūlo priemones, padedančias mokytojams, švietimo pagalbos specialistams. Skirtingų ugdymosi poreikių turi vis daugiau vaikų. Todėl mūsų tikslas – kad reikalingą pagalbą jie gautų laiku, nepriklausomai nuo to, kur mokosi. Siekiant mažinti netolygumus skirtingose savivaldybėse ir užtikrinti pagalbą visiems, bus svarstoma galimybė nuotolinėms psichologo konsultacijoms, peržiūrima specialiosios pagalbos teikimo tvarka, atnaujinami reikalavimai mokinio padėjėjo pareigybei. Rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo pagalbos specialistams apie agresyvaus mokinių elgesio rizikos atpažinimą, reagavimo strategijas mokykloje ir prevencinį elgesį.
Lietuvos įtraukties švietime centras patvirtino specialiųjų mokymo priemonių katalogą ir 2026 m. rugsėjo mėnesį kvies mokyklas pasirinkti joms reikalingas specialiąsias mokymo priemones. Šios priemonės bus nupirktos centralizuotai ir išdalintos mokykloms pagal jų pasirinkimus. Tam skirta 3 mln. Eur.
Tęsiamas Užduočių banko užduočių pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. 2027 m. vasario mėn. švietimo portale emokykla planuojama paskelbti daugiau kaip 3 tūkst. pritaikytų gamtos mokslų, biologijos, informatikos, fizikos, chemijos, geografijos ir istorijos užduočių V–X klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Norint parengti daugiau švietimo pagalbos specialistų, nuo 2022 m. specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos yra įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą. Iš viso 2025–2026 m. m. valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose visuose kursuose šiose studijose mokosi per 400 studentų.
Valstybė investuoja ne tik į naujų specialistų pritraukimą, bet ir į aktyvų jau dirbančių mokytojų perkvalifikavimą. Kasmet nuo 2023–2024 m. m. valstybė finansuoja apie 200 esamų pedagogų pusantrų metų trunkančias studijas, leidžiančias įgyti logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo ar surdopedagogo kvalifikaciją.
Neformalusis vaikų švietimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Valstybė skiria lėšas, vadinamąjį NVŠ krepšelį, kuris sumažina būrelio kainą. Ši Vyriausybė vos pradėjusi dirbti finansavimą neformaliojo švietimo krepšeliui padidino 25 proc. – nuo 20 mln., kurie buvo skirti 2024 m., iki 25 mln. 2025 metais. Gan greitai pamatėme, kad tai turėjo teigiamą poveikį ir fiksuotas vaikų, pasirinkusių būrelius, skaičiaus augimas.
Šiuo metu krepšelio suma įvairiose savivaldybėse svyruoja nuo 15 iki 25 Eur vaikui per mėnesį, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui – 30–50 eurų (dvigubas krepšelis). Konkretų krepšelio dydį nusistato pačios savivaldybės. Savivaldybių vidurkis siekia apie 20 Eur.
Toliau tęsiamos valstybės remiamos edukacinės Kultūros paso veiklos.
– Kaip vertinate bendrą Lietuvos švietimo sistemos situaciją?
– Lietuvos švietimo sistema išlieka atspari ir sudaro sąlygas geriems ugdymo rezultatams pasiekti: auga ugdymo aprėptis, mokinių pasiekimai išlieka aukštesni arba artimi tarptautiniams vidurkiams, plečiasi neformaliojo vaikų švietimo prieinamumas – vis daugiau mokinių dalyvauja valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose veiklose, gerėja mokyklų aprūpinimas laboratorijomis ir informacinėmis technologijomis. Teigiamai nuteikia ir stiprėjantis mokytojų profesinis potencialas – daugėja ateinančių į švietimo sistemą pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų, auga mokytojų darbo užmokestis, patyrusių pedagogų kompetencijos, savarankiškumas ir profesinis atsparumas išlieka reikšminga švietimo sistemos stiprybė.
Pasiekimų atotrūkių mažinimas išlieka vienas svarbiausių švietimo sistemos teisingumo siekių. Vis dar akivaizdūs rezultatų skirtumai pagal mokyklos vietovę, mokomąją kalbą, socialinę, ekonominę ir kultūrinę padėtį, mokinių lytį.
Džiaugčiausi, jei Lietuvos švietimas užtikrintų visiems Lietuvos mokiniams kokybišką švietimą, įgyvendintų švietimo teisingumo, lygių galimybių principus praktikoje. Svarbiausia, kad kiekvieno Lietuvos vaiko poreikiai būtų tenkinami, kad būtų plėtojami kiekvieno gabumai, pomėgiai, išlaikoma mokymosi motyvacija.
Ne mažiau svarbi ir kita ugdymo kokybės dimensija – mokinių savijauta ir gebėjimai veikti kartu. Nors mokinių skaičius mažėja, kvalifikuotų mokytojų poreikis išlieka didelis dėl mokytojų amžiaus struktūros, dalykų mokytojų trūkumo. Atsakymas į šiuos iššūkius bus svarbi sąlyga, kuriant ateities švietimą. Švietimo ateitį kuriame šiandien – sprendimais, kuriuos priimame, pasitikėjimu, kurį stipriname, ir žmonėmis, kuriuos gerbiame, palaikome ir sudarome sąlygas jiems augti.
