Amato renesansas: profesinių mokyklų absolventų darbdaviai laukia patys

Sulig rugsėju didelė dalis moksleivių vėl svarsto, kuo būti užaugus. O Vakarų Lietuvos regiono darbdaviai atsakymą jau turi – jiems reikia elektrikų, suvirintojų, ŠVOK specialistų, paramedikų, laivų statybos ir kitų kvalifikuotų darbuotojų. Šiuos specialistus ruošia profesinės mokyklos, kurios į konkurencinę kovą dėl studentų ateina stipriai pasikeitusios: į mokymo bazes investuoti milijonai, dalis įrangos modernesnė negu įmonėse, o jų absolventų darbo rinka laukia dar nebaigus mokslų. Todėl tie, kurie profesinę mokyklą kaip variantą atmeta dėl seno „profkės“ stereotipo, realiai atsisako gero gyvenimo garantijos.

Visi norintieji netelpa

Šiems mokslo metams Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre pasirašyti sutartis pakviesta 590 mokinių, nors prašymų buvo apie 750. Centre galima mokytis nuo IX klasės, o profesiją rinktis tiek dar neįgijus, tiek jau turint vidurinį išsilavinimą. Pernai Klaipėdoje ir Kretingos filiale gimnazijos bei profesinio mokymo programose iš viso mokėsi apie 1,4 tūkst. mokinių. Centro direktorės dr. Dalios Martišauskienės teigimu, laisvų vietų dažniausiai nelieka – pernai centras negalėjo priimti 105 norinčiųjų.
Per metus centre formaliose ir neformaliose profesinio mokymo bei suaugusiųjų neformaliose švietimo programose apmokoma dar apie 7–9 tūkst. suaugusiųjų. Juos siunčia darbdaviai, Užimtumo tarnyba, dalis mokosi savo lėšomis – nuo konkrečių sveikatos, socialinės, statybos, apdailos ar ŠVOK kompetencijų iki vairuotojų kvalifikacijos kėlimo Ketvergiuose veikiančiame transporto sektoriniame centre.
„Per pastarąjį dešimtmetį profesinio mokymo prestižas stipriai išaugo. Darbo rinkai tikrai reikia žmonių, kurie yra įgiję amatą, specialybę ir gali iš karto pradėti dirbti. Ir, drįsiu pasakyti, gerai uždirbti. Tai elektrikai, santechnikai, apdailininkai, baldžiai, masažuotojai ir kiti. Ypač trūksta inžinerinės pramonės, statybos, gamybos specialistų“, – teigė dr. D. Martišauskienė. Populiariausios centre – paramediko, gydomojo masažo specialisto ir mokytojo padėjėjo programos.

Profesijos keičiasi kartu su darbo rinka

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras šiemet itin džiaugiasi naujos – profesijos mokytojo – programos sėkme. Nors buvo numatyta vos 12 vietų, stojančiųjų atsirado 100, visų prašymai bus patenkinti. Tokiu būdu tiek nauji, tiek esami profesinio ugdymo specialistai įgis pedagoginį išsilavinimą.
Šiemet Kretingos filiale įdiegta nauja informacinių technologijų įrangos aptarnavimo darbuotojo programa. O Klaipėdoje studentai mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus programos.
„Kadangi esame stiprūs statybos sektoriuje, kartu su kolegomis iš Vilniaus parengėme ir šiemet pradedame vykdyti elektros montuotojo programą. Tai specialistas, dirbantis kartu su statybininkais, montuojantis elektros instaliaciją ir atliekantis kitus susijusius darbus“, – patikslino įstaigos direktorė.
Specialistų šiame centre nuolat ieškantys darbdaviai patys investuoja į jų praktines žinias. Štai pernai aštuonios stambios verslo įmonės trims mokymo klasėms suteikė visą reikalingą modernią ŠVOK – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų – įrangą. Dažnai šio amato čia mokosi būtent privataus verslo atsiunčiami specialistai.

Praktikai – 70 proc. mokslo


Prieš ketverius metus Ernesto Galvanausko centras įsirengė itin modernų statybos sektoriaus praktinio mokymo centrą. Investicijos į jį siekė per  3 mln. eurų.

Dabartiniame Europos Sąjungos finansavimo etape centrui su Kretingos filialu patvirtinta daugiau kaip 1,3 mln. eurų finansavimo. Iš jų transporto sektoriui (moderniems mokymo simuliatoriams) numatyta apie 350 tūkst. eurų, o daugiau kaip 800 tūkst. eurų – Kretingos filialo mechatronikos programos įrangai. Anot vadovės, mechatronika yra ateities programa, atitinkanti ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus, todėl jai reikalinga šiuolaikinė mokymo bazė.
Visoje mokykloje studentai mokosi prie interaktyvių lentų, naudojasi kompiuteriais, 3D spausdintuvais. Statybos ir medienos sektoriaus mokiniai darbo metu turi planšetes, mokosi skaityti brėžinius, dirba su „AutoCAD“ ir kitomis programomis, virtualios realybės akiniais.
Populiariausioji paramediko programa irgi traukia dėl modernios įrangos – įstaiga už 280 tūkst. eurų įsigijo reanimobilį, sumontuotą vienoje iš centro klasių. Jo komplektacija atitinka moderniausią realų reanimobilį, o mokytojas kompiuteryje gali stebėti, kas vyksta viduje, prireikus bendrauti su mokiniais specialiu telefonu.
Direktorės D. Martišauskienės teigimu, profesinio mokymo programos savomis lėšomis studentams kainuotų 4–7 tūkst. eurų. Aukštą kainą lemia tai, kad apie 70 proc. mokymo turinio sudaro praktika.

Gaivina jūrines specialybes

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras – vienintelė Lietuvoje profesinio mokymo įstaiga, taip ryškiai orientuota į jūrą, laivybą, laivų statybą ir remontą bei inžineriją. Centras 2020 m. suformuotas sujungus Klaipėdos laivininkų bei Laivų statybos ir remonto mokyklas, o po dvejų metų gavo garsaus Klaipėdos laivų statytojo Pauliaus Lindenau vardą. Pasak centro vadovo dr. Egidijaus Skarbaliaus, su nauju vardu siekta sugrąžinti Klaipėdos jūrinį identitetą.
Šiemet Lindenau centre į profesinio mokymo programas gauti 208 reikalavimus atitinkantys prašymai, dar apie 30 mokinių stojo į gimnazijos klases. Populiariausia specialybė – elektrikas. Beveik pusė būsimų studentų – 111 – pasirinko šią specialybę, tarp jų – ir laivo elektriko specializaciją. 49 jaunuoliai pasirinko suvirintojo specialybę. Po 25 stojančiuosius pritraukė laivo stiuardo ir jūrų uosto krovinių logisto programos, apie 20 – atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo, po 15 – santechnikos ir ŠVOK programos. Elektrikų ir suvirintojų poreikis toks didelis, kad papildomos grupės renkamos ir žiemą. Iš viso centre vienu metu mokosi daugiau kaip 500 mokinių, tarp jų – apie 30 moksleivių iš Ukrainos.

Važiuoja iš visos Lietuvos

Didžiausia dalis mokinių čia atvyksta iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, tačiau centre mokosi ir vilniečiai, kauniečiai, marijampoliečiai, panevėžiečiai. Direktorius atviras – studentus pritraukti gali, bet atėję jie negali nusivilti. Todėl centras atsinaujina visapusiškai – per penkerius metus suremontuota didžioji dalis pastatų infrastruktūros, kuri ilgus dešimtmečius nebuvo mačiusi remonto: sutvarkytos mokymo klasės ir dirbtuvės, bendrabučiai, bendrosios erdvės, valgykla. Atnaujinta ir techninė bazė, o suvirinimo bei elektrotechnikos dirbtuves vadovas vadina tikru „suvirintojų ir elektrikų rojumi“.
Uosto ir laivų statybos teritorijos visuomenei nėra lengvai prieinamos, todėl, E. Skarbaliaus teigimu, lietuviai prasčiau pažįsta už jos esančią pramonę ir darbo rinką.
Rinkos mastą iliustruoja statistika – apie 90 proc. pasaulio prekybos pagal apimtį vyksta jūrų transportu. Tad Klaipėdoje veikiančios laivų statybos, remonto, metalo apdirbimo, elektrotechnikos ir logistikos įmonės yra dalis milžiniškos tarptautinės darbo pasiūlos.

Specialistų paruošia per mažai

Klaipėdos P. Lindenau profesinio mokymo centro vadovas dr. E. Skarbalius

Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių apklausa atskleidė problemos mastą: įmonės darbo vietas iškart galėjo pasiūlyti 400 elektrikų, o centras tais metais priėmė vos 60 naujų šios specialybės studentų.

Dr. E. Skarbaliaus nuomone, didesnės valstybės finansuojamų vietų kvotos leistų parengti gerokai daugiau specialistų ir mažintų darbo jėgos importą.
Visgi, yra profesijų, kurių grupių surinkti nepavyksta. Štai laivo virėjų poreikį, anot vadovo, yra išsakęs ir laivybos sektorius, ir Karinės jūrų pajėgos, tačiau norinčiųjų studijuoti nėra. Štilis kol kas ištikęs ir laivų įrenginių montuotojų specialybę. Kad situaciją galima pakeisti, parodė laivų korpusų surinkėjų programa: bendradarbiaujant su darbdaviais ir jiems pasiūlius tikslines stipendijas, studentų grupės vėl surenkamos.

„Profkė“ – jau seniai nebe ta

Abiejų centrų vadovai akcentavo – profesinis mokymas nebėra silpniau besimokančiųjų pasirinkimas. Ernesto Galvanausko centre yra ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ir tokių, kurie valstybinius egzaminus išlaiko 80–90 balų ar net gauna šimtukus. Vis daugiau gabių jaunuolių profesiją renkasi sąmoningai, neretai paskatinti tėvų. Profesinio mokymo prestižą kelti padeda ir solidūs statybų sektoriaus verslininkai, kurie nevengia studentams pasakoti kadaise patys baigę buvusią Statybininkų mokyklą.
„Senasis stereotipas labiau likęs tarp mamų ir močiučių, dar prisimenančių sovietines profesines mokyklas“, – sakė
dr. E Skarbalius. Čia galima baigti gimnaziją, įgyti profesiją, o vėliau stoti į universitetą. Pasak vadovų, tokie studentai aukštojo mokslo siekia jau „be rožinių akinių“ – su praktinėmis žiniomis ir aiškesne motyvacija, o dėstytojai ir darbdaviai tokių jaunuolių laukia atviromis rankomis – darbus daugelis užsitikrina dar iki studijų pabaigos.

Ministerija: investicijos atsiperka

 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Zuoza

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, per dešimtmetį valstybės finansavimas profesiniam mokymui išaugo daugiau negu dvigubai – nuo daugiau kaip 89 mln. eurų 2015 m. iki beveik 209 mln. eurų 2025-aisiais, papildomai investuojamos dar ir ES lėšos.
2022–2023 m. pirminio profesinio mokymo programose mokėsi 25,3 tūkst., 2024–2025 m. – jau 28,4 tūkst. mokinių. Viceministro Rolando Zuozos teigimu, ministerija augantį susidomėjimą sieja su per pastarąjį dešimtmetį modernizuota mokymo baze, glaudesniu bendradarbiavimu su verslu, pameistrystės plėtra ir geromis įsidarbinimo perspektyvomis. Vien šiuo metu 36 regioninių profesinių mokyklų įrangai atnaujinti 29 savivaldybėse skirta dar
38 mln. eurų ES investicijų.
Viceministras R. Zuoza pripažįsta, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o didžiausias poreikis išlieka inžinerijos, statybos, paslaugų, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės srityse. Pasak pašnekovo, valstybės finansuojamų vietų skaičius planuojamas vertinant darbo rinkos rodiklius, regionų plėtros prioritetus, verslo asociacijų ir kitų socialinių partnerių siūlymus, o specialistų poreikiui augant programų pasiūla turėtų būti plečiama. Vis dėlto Vakarų Lietuvos profesinių mokyklų patirtis rodo, kad tarp šio planavimo ir realaus regiono įmonių poreikio kai kuriose srityse vis dar lieka nemažas atotrūkis.

Jolanta VENSKUTĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“

youtube

Parašykite komentarą