Skuodo, Telšių, Mažeikių, Kretingos, Klaipėdos rajonų ir Rietavo savivaldybių švietimo sritį kuruojančių specialistų pateikti skaičiai rodo, kad padėtis savivaldybėse nėra vienoda. Vienur mokslo metų pradžia pasitinkama beveik be laisvų mokytojų vietų, kitur dar ieškoma ne vieno pedagogo. Tačiau bendra žinutė tokia: pedagogų trūkumo problema niekur nedingsta, o ateityje ji gali tapti dar aktualesnė.
Kas šiuo metu labiausiai kelia nerimą?
Visų Vakarų Lietuvos savivaldybių bendra problema – matematikos mokytojų trūkumas. Klaipėdos rajone prie probleminių sričių taip pat priskiriamos fizika, chemija, biologija ir informacinės technologijos. Skuodo rajone prognozuojamas matematikos, fizikos, biologijos ir lietuvių kalbos specialistų stygius. Rietave šiuo metu ieškoma matematikos mokytojo, Mažeikiuose – socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, pradinio ugdymo, chemijos, ispanų / rusų / prancūzų kalbos, informatikos, jau minėtų matematikos mokytojų.
Kretingos rajone didžiausia paklausa buvo ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, informatikos, matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, prancūzų kalbos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų.
„Kandidatų į mokytojo pareigybę netenkino sudaromos terminuotos sutartys – dirbti vietoje specialisto, esančio vaiko auginimo atostogose, nedideli krūviai, pvz., prancūzų kalba – 0,15 etato, informatika – 0,2 etato“, – pagrindinės priežastys, dėl kurių kretingiškiams nepavyko pritraukti trūkstamų specialistų į ieškomas pareigybes mokyklose.
Telšių rajone šiuo metu dar neįvykusios septynios pedagoginių darbuotojų atrankos, pakartotinai paskelbtos dar aštuonios. Ieškoma anglų kalbos, chemijos, fizikos, prancūzų kalbos mokytojų, psichologo, socialinio ir specialiojo pedagogų.
Plungės rajono savivaldybė praneša, kad, rugpjūčio 11 d. duomenimis, švietimo įstaigos ieškojo darbuotojų į 16 pozicijų (bendras krūvis – 12,75 pareigybės). Ypač trūkstama švietimo pagalbos specialistų, nes jų nepavyksta taip lengvai rasti, tačiau patirtis rodo, jog kol kas dažniausiai mokykloms pavyksta sukomplektuoti dalykų mokytojų komandą.
Dar viena opi sritis – meninis ir muzikinis ugdymas. Trimito, valtornos, trombono, akordeono, fleitos ir kitų specialybių mokytojų pasiūlos praktiškai nėra. „Tai ne vien Skuodo rajono, bet ir visos Lietuvos problema. Panaši tuštuma juntama sporto srityje, kur trūksta įvairių sporto šakų trenerių, galinčių ugdyti jaunąją kartą. Tiek muzikinio, tiek sportinio ugdymo pasiūla galėtų būti plečiama, jei rajone atsirastų šių sričių specialistų, gebančių sudominti mokinius atitinkama veikla“, – atkreipia dėmesį Skuodo rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Daiva Jonušienė.
Taigi problema nėra vien „trūksta mokytojų“. Kai kurių dalykų specialistų rinkoje tiesiog neužtenka.
Mokytojų yra, bet jų amžius – signalas ateičiai
Dar vienas svarbus aspektas – pedagogų amžiaus struktūra.
Telšių rajone pedagoginių darbuotojų amžiaus vidurkis siekia 53 metus. 65 metų ir vyresni sudaro 11,1 proc., o jaunesni negu 40 metų – vos 9,4 proc.
Rietavo savivaldybėje situacija kiek kitokia: apie 15 proc. pedagoginių darbuotojų yra jaunesni negu 40 metų, apie 5 proc. – pensinio amžiaus, o didžioji dalis, apie 80 proc., yra 40–64 metų.
Kretingos rajone vidutinis mokytojų amžius didėja, vidurkis apie 50 metų. Bendrojo ugdymo mokyklose 2025–2026 m. m. dirbo 403 pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 357 moterys ir 46 vyrai. Pensinio amžiaus yra sulaukę 33 (8,2 proc.), iki 40 metų – 75 (18,61 proc.). Ikimokyklinio ugdymo srityje dirbo 148 pedagoginiai darbuotojai (vyrų nėra, tik moterys). Iki 40 metų – 36 (24,32 proc.). 11 darbuotojų (7,43 proc.) dirbo būdami 65 metų ir vyresni.
Skuodo rajono pedagogų amžiaus vidurkis – 52 metai. Vis dėlto čia per pastaruosius penkerius metus pavyko pritraukti apie tris dešimtis jaunų mokytojų.
Mažeikių rajone dabartinis trūkstamų pedagogų skaičius, specialistų teigimu, neparodo tikrojo ilgalaikio poreikio – daugiau kaip penktadalis pedagogų yra vyresni negu 60 metų. Amžiaus kategorijoje iki 30 m. turima 16 pedagogų, iki 40 m. – 72, iki 50 m. – 121, iki 60 m. – 218, per 60 m. – 123. Pensinio amžiaus dirbančių pedagogų šiame rajone iš viso 33.
Tai reiškia, kad artimiausią dešimtmetį mokykloms teks susidurti su aktyvia mokytojų kartų kaita.
Jaunų mokytojų pritraukti įmanoma
Šiuo tikslu savivaldybės jau taiko įvairias priemones: finansuoja studijas, skiria stipendijas, kompensuoja kelionės į darbą išlaidas, remia perkvalifikavimą.
Klaipėdos rajonas pateikia ypač iškalbingus skaičius: nuo 2022 metų Savivaldybė padėjo 33 žmonėms – 20 mokytojų pasinaudojo studijų dalinio finansavimo galimybe, dar 13 studentų gavo stipendijas. Iš 51 pedagogo, baigusio perkvalifikavimo studijas, 36 jau dirba rajono mokyklose.
Kretingos rajone 2025–2026 m. m. pedagogų bendruomenę papildė penki studijas baigę pedagogai, o pedagogų rėmimo programa padėjo trūkstamą kvalifikaciją įgyti dar penkiems mokytojams.
Rietavo savivaldybėje per pastaruosius trejus metus specialistų studijų rėmimo programa pasinaudojo keturi pedagogai. Savivaldybė gali finansuoti iki 100 proc. pedagogikos studijų ir sudaro galimybes jau dirbantiems mokytojams persikvalifikuoti.
Plungės rajono savivaldybė, įgyvendindama jaunųjų specialistų skatinimo programą, yra pritraukusi 7 asmenis dirbti ugdymo srityje.
Vien pinigų neužtenka
Specialistų atsakymai leidžia pastebėti dar vieną svarbią tendenciją: mokytoją reikia ne tik prisivilioti, bet ir išlaikyti.
Skuodo rajono specialistai akcentuoja darbo krūvį, saugią aplinką, kolegialų bendravimą, galimybes tobulėti. Klaipėdos rajone vien darbo skelbimo šiandien nebepakanka – mokyklų vadovai turi patys ieškoti potencialių darbuotojų ir megzti ryšį su jais dar prieš jiems ateinant dirbti.
Tai rodo, kad kova dėl mokytojų vyksta ne tik tarp mokyklų, bet ir tarp savivaldybių bei didžiųjų miestų.
Problema – ne tik mokytojas prie lentos
Savivaldybių atsakymuose išryškėja ir švietimo pagalbos specialistų problema. Psichologų, socialinių ir specialiųjų pedagogų, logopedų poreikis susijęs ne tik su darbuotojų skaičiumi, bet ir su tuo, kiek pagalbos gali gauti mokinys ir kiek papildomo krūvio tenka mokytojui.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė taip pat atkreipia dėmesį, kad, augant mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, skaičiui, didėja švietimo pagalbos specialistų poreikis.
Ramus rugsėjis dar nereiškia ramios ateities
Šių savivaldybių patirtis rodo, kad Rugsėjo 1-ąją mokyklos gali pasitikti pasirengusios net ir tada, kai specialistų rinkoje jaučiama įtampa. Tačiau tai nereiškia, kad problema išspręsta.
Šiandien trūkstama viena matematikos mokytojo pareigybė rytoj gali virsti keliomis laisvomis vietomis, kai į pensiją išeis dabartiniai pedagogai. Todėl svarbiausias iššūkis mokykloms – ne tik užpildyti šiandien esančias laisvas vietas, bet ir iš anksto pasiruošti kartų kaitai.
Būtent todėl pedagogų pritraukimo programos, stipendijos, studijų finansavimas ir perkvalifikavimas tampa ne vien papildoma savivaldybės pagalbos priemone, bet ir investicija į tai, kas mokyklos klasėje stovės po kelerių metų. Klaipėdos rajonas poreikį jau prognozuoja iki 2029 metų, o Telšių rajonas – iki 2030-ųjų.
Apibendrinant situaciją Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigose peršasi išvada, kad mokytojų šiandien dar galima rasti, tačiau rytojaus mokytojo reikia pradėti ieškoti jau šiandien.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos prasidėjus naujiems mokslo metams. Savo pastebėjimais dalijasi savivaldybių administracijų atstovai.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius:
– Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigoms vadovauja patyrę, dauguma didelę vadybinę patirtį turintys direktoriai, todėl dėl jų ir Savivaldybės vadovų, politikų prioritetinio požiūrio į švietimą naujus mokslo metus pasitinkame be didesnių problemų. Per likusias dienas, tikimės, pedagogų didesnio judėjimo tarp mokyklų ar savivaldybių nebebus, mokinių skaičiai nebepakeis planuotų klasių ar grupių, geltonieji autobusai bus paruošti saugiai vežti mokinius, o mokyklų valgykloms nepritrūks šaunių virėjų.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Aurelija Trečiokienė:
– Telšių rajono mokyklos, kaip ir visa šalies švietimo sistema, susiduria su keliais svarbiais iššūkiais. Vienas jų – pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas, ypač ieškant konkrečių dalykų mokytojų. Ne mažiau svarbus išlieka poreikis pritraukti daugiau jaunų specialistų. Mokykloms taip pat tenka prisitaikyti prie įtraukiojo ugdymo plėtros – didėja individualių mokinių poreikių įvairovė, todėl būtina stiprinti mokytojų padėjėjų ir kitų švietimo pagalbos specialistų komandą.
Svarbiu aspektu išlieka mokinių ir mokytojų emocinė gerovė bei saugios, palaikančios mokymosi ir darbo aplinkos kūrimas. Mokykloms tenka daugiau dėmesio skirti mokinių emociniams ir socialiniams poreikiams, patyčių ir smurto prevencijai, bendruomenės mikroklimatui, taip pat laiku pastebėti mokinius, kuriems reikalinga papildoma psichologinė ar kita specialistų pagalba. Kartu svarbu rūpintis ir mokytojų emocine sveikata, darbo krūviu, tarpusavio palaikymu ir sąlygomis, kurios padėtų išvengti perdegimo ir išlaikyti motyvaciją dirbti mokykloje. Todėl mokyklos bendruomenės gerovę svarbu vertinti kompleksiškai – kuriant aplinką, kurioje saugiai jaustųsi ir mokiniai, ir darbuotojai.
Šiais mokslo metais papildomu rūpesčiu tampa ir mokyklų infrastruktūros atnaujinimas – dviejose rajono mokyklose bus atliekamas kapitalinis remontas. Todėl tenka iš anksto spręsti, kaip užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą kitose patalpose, organizuoti mokinių maitinimą, taip pat užtikrinti mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų atvykimą į laikinas ugdymo vietas.
Siekis išlieka vienas – užtikrinti, kad kiekvienoje rajono mokykloje, nepaisant kylančių iššūkių, mokiniams būtų sudarytos sąlygos gauti kokybišką, prieinamą ir jų individualius poreikius atliepiantį ugdymą.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė:
– Vis sunkiau rasti mokytojų į trūkstamas pareigybes, todėl pedagogų pritraukimas ir jų išlaikymas šiandien išlieka vienu didžiausių mokyklų vadovų iššūkių. Plėtojant įtraukųjį ugdymą ir augant mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, skaičiui, didėja ir švietimo pagalbos specialistų poreikis. Todėl ne visoms rajono mokykloms pakanka mokymo lėšų, skirtų švietimo pagalbai organizuoti, tenka prisidėti Savivaldybei iš biudžeto lėšų.
Ne mažiau svarbus iššūkis – ugdymo programų stabilizavimas ir nuoseklus jų įgyvendinimas, siekiant gerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Kartu mokyklų vadovams tenka didelė atsakomybė už mokinių emocinio saugumo užtikrinimą ir tokios aplinkos kūrimą, kurioje kiekvienas vaikas galėtų jaustis saugus, priimtas ir pasirengęs mokytis.
Nuo šio rugsėjo Salantų gimnazija, Kretingos Marijono Daujoto ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos pereina prie savarankiško mokinių maitinimo organizavimo. Tad šių mokyklų vadovams naujų mokslo metų pradžia – ne tik įprastas pasirengimo laikotarpis, bet ir naujų iššūkių įveikimo etapas.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ligita Diržininkienė:
– Pagrindinė rizika – ne tik dabartinės laisvos vietos, bet ir artėjanti darbuotojų kaita.
Nors šiuo metu Mažeikių rajono mokyklose trūksta aštuonių pedagogų, šis skaičius neatspindi ilgalaikio poreikio. Daugiau kaip penktadalis rajono pedagogų – vyresni negu 60 metų, todėl artimiausią dešimtmetį mokykloms neišvengiamai teks susidurti su aktyvia mokytojų kartų kaita ir naujų specialistų pritraukimo iššūkiais. Ypač didelį susirūpinimą kelia matematikos, informatikos ir specialiosios pagalbos specialistų trūkumas, nes šių sričių darbuotojų poreikis nuolat auga, o naujų specialistų parengiama nepakankamai. Socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir logopedų trūkumas tiesiogiai veikia įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, pagalbos prieinamumą ir mokytojų darbo krūvį.
Savivaldybėje taikomos pedagogų pritraukimo priemonės orientuotos ne tik į naujų mokytojų pritraukimą, bet ir į jau dirbančių specialistų išlaikymą. Nors šiuo metu laisvų darbo vietų skaičius nėra didelis, trūksta būtent tų sričių pedagogų, kurių poreikis visoje Lietuvoje yra vienas didžiausių. Todėl dėl kvalifikuotų specialistų rajonui tenka konkuruoti ne tik su kaimyninėmis savivaldybėmis, bet ir didžiaisiais šalies miestais. Atsižvelgiant į prognozuojamą mokytojų kaitą, ilgalaikėje perspektyvoje vien dabartinių priemonių gali nepakakti, todėl jų apimtis ir turinys turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir pritaikomi prie realių mokyklų poreikių.
Rietavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė:
– Šiandien situaciją vertinčiau ramiai – pagrindiniai sprendimai priimti, įstaigos yra pasiruošusios naujiems mokslo metams, infrastruktūra gerėja. Svarbiausia, kad Rugsėjo 1-ąją mūsų vaikai būtų sutikti ne tik sutvarkytose patalpose, bet ir saugioje, palaikančioje, kokybiškam ugdymui pasirengusioje aplinkoje.
Žinoma, kaip ir kiekvienais metais, atsiranda įvairių naujų klausimų, kuriuos reikia išspręsti nedelsiant. Iššūkių iškyla nuolat, pvz., Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijai reikia matematikos mokytojo, bendrojo ugdymo mokyklose vis dar trūksta vadovėlių, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas reikalauja lanksčių sprendimų.
Galiu pasidžiaugti tuo, kad visiems kartu bendradarbiaujant pavyksta atrasti labiausiai priimtinus sprendimu. To ir palinkėčiau mums visiems šiais mokslo metais.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Daiva Jonušienė:
– Pradėdami naujus mokslo metus, turime infrastruktūros iššūkių: vykdoma Skuodo vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ korpuso renovacija, įgyvendinamas projektas „Skuodo rajono bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos pritaikymas įtraukiajam ugdymui“, taip pat tvarkoma sporto infrastruktūra. Nepaisant to, Skuodo rajono švietimo bendruomenė į naujus mokslo metus žengia atsakingai pasirengusi – visose ugdymo įstaigose užtikrintas nepertraukiamas ugdymo procesas. Tai yra rezultatas nuoseklaus Savivaldybės ir įstaigų vadovų darbo, vykdomo vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis dėl švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo bei savivaldybės patvirtintais specialistų pritraukimo ir rėmimo tvarkos aprašais.
Tuo pat metu negalime nepastebėti tendencijų, kurios yra aktualios visai Lietuvai ir kurias savo pranešimuose akcentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: pedagogų bendruomenė sparčiai sensta – nacionaliniu mastu 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis jau sudaro apie 45 proc., o jei situacija nesikeis, per artimiausius penkerius metus šalyje gali pritrūkti iki 6 tūkstančių mokytojų. Skuodo rajone ši tendencija taip pat juntama – vidutinis pedagogų amžius įstaigose siekia apie 52 metus, todėl kartų kaitos ir žinių perdavimo klausimas turėtų būti vienas svarbiausių mūsų prioritetų.
Apibendrindama norėčiau akcentuoti, kad Skuodo rajono švietimo sistemos stiprybė – tai pedagogų bendruomenės gebėjimas dirbti kartu, nepaisant kartų skirtumų, ir nuolatinis profesinis tobulėjimas, kurio pavyzdys – šiemet sėkmingai užbaigtas projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“. Mūsų tikslas ir toliau išlieka aiškus – užtikrinti kiekvienam rajono vaikui galimybę mokytis pas kvalifikuotą, motyvuotą mokytoją, kartu nuosekliai įgyvendinant valstybės ir Savivaldybės numatytas priemones pedagogų trūkumo problemai spręsti.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis:
– Mokykloms mokslo metų pradžia tarsi tampa ir įprastu reiškiniu, bet sudėtingiausias yra grįžimo į veiklas laikotarpis, kai darbų krūvis tampa intensyvesnis. Mokiniams vėl naujas adaptacijos laikotarpis po vasaros atostogų, o mokyklos gyvenime vėl atsiranda naujos kasdienės „bėdos“. Iššūkiais dažnu atveju tampa neapibrėžtumas, staigūs pokyčiai ir nežinomybė. Vis dėlto visi su jais vėliau ar anksčiau susitvarko, todėl sudėtinga išskirti vieną aspektą. Iššūkiais galime traktuoti daug dalykų: nuo naujo santykio kūrimo su naujais mokiniais, remonto darbų organizavimo, kad netrukdytų ugdymo procesui, konfliktų tarp bendruomenės narių sprendimo iki patyčių, žalingų įpročių prevencijos užtikrinimo ar ugdymo kokybės užtikrinimo, kad atlieptų visų mokinių poreikius, nes turime nepamiršti, jog mokykloje visų pirma yra svarbiausias vaikas. Prioritetas turi būti mokinių gerovė. Ne kieno kito. Tai, matyt, ir yra didžiausias švietimo įstaigų iššūkis – užtikrinti gerovę visiems mokiniams.
