Nors „Šiltnamis“ – debiutinis kretingiškės trumpametražis filmas, Augustės vardas kino pasaulyje jau žinomas: jos ankstesni darbai buvo pastebėti Lietuvos kino industrijoje, keliavo po tarptautinius festivalius ir buvo įvertinti. Tačiau šis filmas jaunajai režisierei – ypatingas: jo istorija gimė iš artimos aplinkos, o filmuojama gimtojoje Kretingoje.
Įkvėpė šeima
„Filmuojame trumpametražį filmą, įkvėptą Augustės šeimos, tačiau visi personažai, veiksmo scenos jame išgalvoti“, – sakė filmo prodiuserė Lineta Lasiauskaitė. Pasak jos, „Šiltnamis“ turėtų būti artimas daugeliui žiūrovų – filme netrūks ir komedijos prieskonio.
Prie šio filmo scenarijaus Augustė pradėjo dirbti dar 2024-aisiais. Per tą laiką istorija keitėsi, kol galiausiai susidėliojo dabartinis jos variantas. Režisierė nuo pat pradžių žinojo ir tai, kad filmą nori kurti Kretingoje, savo šeimos namuose.
Filmo centre – šeimos artumo ir atstumo tema. Režisierės sumanymu, kartais būtent nepatogumas žmones suartina, o komfortas, priešingai, gali nutolinti vieną nuo kito.
Kretingoje „Šiltnamio“ kūrėjai dirbo penkias filmavimo pamainas. Viena jų – maždaug dvylikos valandų darbo diena. „Pradedame apie pusę aštuonių ryto, o baigiame apie dešimtą vakaro. Kartais užtrunkame ir ilgiau, negu dvylika valandų“, – filmavimo užkulisius atskleidė L. Lasiauskaitė.
Tačiau penkios intensyvios filmavimo dienos – tik dalis viso darbo. Pasak prodiuserės, filmui buvo ruoštasi ilgą laiką: reikėjo ne tik parašyti scenarijų, bet ir suburti komandą, atrinkti aktorius, ieškoti lokacijų, kurti filmo vizualinę atmosferą.
Kartu su režisiere dirba ir devyni pagrindinius vaidmenis kuriantys aktoriai, be jų – epizodinių vaidmenų atlikėjai, gausi filmavimo grupė: iš viso 33 žmonės.
Ambicingo trumpametražio filmo biudžetas gerokai viršija Lietuvos kino centro (LKC) filmo gamybos darbams skirtą sumą. Tad, pasak prodiuserės, finansinių iššūkių netrūksta, tenka intensyviai ieškoti papildomų šaltinių, apriboti asistentų skaičių, todėl kūrėjams itin svarbi artimųjų pagalba. „Vien tai, kad turime galimybę filmuoti dviejuose namuose ir kieme, yra didžiulė parama“, – kalbėjo L. Lasiauskaitė.
Filmo kūrėjai nuo pat pradžių taip pat siekė į komandą ir aktorių gretas įtraukti kuo daugiau žmonių iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos ir kitų pajūrio vietovių. Nors ne visą komandą pavyko suburti iš vietos kūrėjų, šis pasirinkimas padėjo atrasti ir aktorių, kurių kandidatūrų, pasak prodiuserės, kitu atveju galbūt nė nebūtų svarstę. „Džiaugiuosi visa kūrybine filmo komanda, kurios didžiąją dalį sudarė jauni ambicingi ir talentingi kūrėjai, dar tik pradedantys savo karjerą, tačiau su ypatingu atsidavimu ir motyvacija dirbę filmavimo aikštelėje“, – akcentavo L. Lasiauskaitė.
Šį debiutinį kretingiškės filmą sutiko filmuoti operatorius Vytautas Katkus, kuris šiemet Sidabrinėse gervėse buvo apdovanotas kaip geriausias operatorius.
Filmo siužetas
Filmo „Šiltnamis“ veiksmas sukasi apie šeimą, o istorijos centre – vidury kiemo pastatytas šiltnamis, kuris tampa šeimos konflikto priežastimi ir savotišku visos istorijos simboliu.
Vyriausioji dukra, vardu Sintija, grįžta iš užsienio ir būtent jos sumanymas tampa savotišku katalizatoriumi, išjudinančiu visą šeimą. „Aš vaidinu vyriausiąją dukterį, kuri užvirė šeimoje košę“, – šypsodamasi savo personažą apibūdino Klaipėdos dramos teatro aktorė Simona Šakinytė.
Jos ekrane kuriama Sintija – viena iš trijų dukrų. Viduriniąją seserį Kamilę vaidinanti Klaipėdos dramos teatro aktorė Kamilė Andriuškaitė tikino, kad jos personažui tenka kiek kitoks vaidmuo – bandyti išlaikyti pusiausvyrą tarp įsiplieskiančių šeimos nesutarimų. „Aš – vidurinioji dukra ir stengiuosi, kad abi pusės dar labiau nesusipyktų, – sakė aktorė. – Toks taikos angelas šeimoje, kuris bando išlaikyti balansą.“
Šeimos istorijoje atsiranda ir nekilnojamojo turto brokeris – jį įkūnija Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lūnevičius. Jo personažas įsitraukia į namo pardavimo istoriją, kuri, kaip užsimena filmo kūrėjai, turi realaus gyvenimo atspalvių. „Filmuojant Augustė užsiminė, kad reali namo iš kaimynų pirkimo istorija nebuvo tokia įdomi“, – pašmaikštavo S. Šakinytė.
Tėvą Vytarą filme vaidina aktorius Vaidas Jočys, o mamą Dainą – Šilutės kamerinio dramos teatro aktorė Alma Rimkevičiūtė. Taigi „Šiltnamyje“ susitinka skirtingų teatrų aktoriai, daugelis jų – seniai pažįstami ir kartu dirbę kolegos.
Filme šeimos gyvenimas pinasi su visai žemiškais, atpažįstamais dalykais – namų pirkimu, kaimynyste, šeimos narių skirtingais norais ir nuomonėmis. Būtent iš tokių, iš pirmo žvilgsnio paprastų situacijų, ir gimsta komiškos, daugeliui žiūrovų, tikėtina, pažįstamos situacijos.
Kadre – ir tikroji Augustės šeima
Filmuojant „Šiltnamį“ Augustės Gerikaitės šeima neliko tik stebėtoja. Prie filmo prisidėjo ir jos sesuo Simona Gerikaitė, mama Daiva Gerikienė ir tėtis Vytautas Gerikas – jie atliko epizodinius vaidmenis.
Šeimos nariams tai – ne pirmas kartas, kai tenka įsitraukti į Augustės kūrybinius sumanymus. „Oi, patikėkit, ir į studijas, ir į filmus visų esame įtraukiami, – tikino V. Gerikas. – Prisidedame ir finansais, ir pagalba, nes jaunam žmogui kino industrijoje tos pagalbos tikrai reikia.“
Šįkart šeimos indėlis buvo ypač didelis. Viena pagrindinių filmo lokacijų tapo pačios Augustės tėvų namai Kretingoje, kita – jos sesers Simonos sodyba šalia tėvų namų. Viena scena buvo filmuojama ir J. Basanavičiaus gatvėje, Simonos draugės namuose.
Į filmą buvo įtraukti ir Augustės sūnėnas bei dukterėčia – Marius Knoško ir Elžbieta Ludavičiūtė. Vaikams teko kur kas svarbesni negu epizodiniai vaidmenys – jie filme įkūnija vaikus, anūkus.
Simona prisipažino buvusi maloniai nustebinta, kaip prieš kamerą atsiskleidė jos sūnus Marius. „Niekada nemačiau savo vaiko tokiame amplua, – sakė ji. – Labai nustebau. Gal net atvėrėme dar vieną vaiko potencialą.“
Vis dėlto filmavimas iš vaikų pareikalavo ir kantrybės. Kol suaugusieji jau pripratę prie ilgo laukimo tarp dublių, mažiesiems aktoriams išbūti aikštelės ritmu buvo gerokai sunkiau. „Tačiau jiems tai labai įdomu, todėl susikaupia ir įgyvendina užduotis“, – kalbėjo S. Gerikaitė.
Ludavičiūtė
Nuo braškių lysvės iki naujo šiltnamio
Kad filmo pasaulis atitiktų scenarijų, vien tik atsivežti kameras į kiemą nepakako. Filmavimo aikštelei teko pritaikyti ir pačią aplinką. Augustės tėvų kieme pagal filmo poreikius buvo kuriamos lysvės, sodinamos braškės, keičiamos įvairios aplinkos detalės. Nors šeima jau turėjo šiltnamį, filmo scenarijui reikėjo visai kitokio – naujo, specialiai pastatyto ir filmavimui pritaikyto. „Statėme ir naują šiltnamį, ir kūrėme naujas lysves“, – trumpai filmavimo užkulisius apibūdino V. Gerikas.
Net ir kiemo aplinka turėjo atitikti konkrečią istoriją bei režisierės matymą. Vienur reikėjo panaikinti tai, kas kasdieniame gyvenime jau buvo įprasta, kitur – sukurti iš naujo. Filmavimo metu kaimynai taip pat tapo savotiška kūrybinio proceso dalimi – jų buvo prašoma netriukšmauti, nejungti garsiai radijo, nepjauti žolės ir kitaip netrukdyti garso įrašams. Anot šeimos, kaimynai į šiuos prašymus reagavo geranoriškai. „Labai džiaugiamės jų supratingumu“, – akcentavo S. Gerikaitė.
V. Gerikui galimybė iš arti pamatyti, kaip gimsta filmas, leido dar kartą įsitikinti, kiek daug žmonių, laiko ir pastangų reikalauja kino kūrimas. „Aš tik noriu, kad jai sektųsi ir viskas būtų gerai, – apie dukrą kalbėjo jis. – Dabar turėjau gerą progą pamatyti, koks čia tempas, darbas ir kiek čia žmonių reikia.“
Tačiau Augustės pasirinkimu šeima, pasak tėvo, tikėjo nuo pat pradžių. Vytautas prisiminė, kad dar būdama maždaug šešiolikos metų Augustė jau norėjo Kretingoje kurti savo filmą – tuomet ji buvo sumaniusi filmuoti detektyvą, ieškojo aktorių, dėliojo idėjas. „Tada ji dar neįsivaizdavo, koks tai darbas ir kiek darbo turi būti, bet jau norėjo, tik nepavyko“, – prisiminė V. Gerikas.
Tėvas sakė visada stengęsis, kad vaikai galėtų rinktis tai, kas jiems iš tiesų artima: „Visada stengiausi, kad vaikai nebūtų spaudžiami daryti to, ko nenori, o darytų tai, kas jiems labiausiai prie širdies. Manau, kad Augustė yra savo vietoje.“
Šįkart Augustės šeima ne tik leido naudotis savo namais ir kiemais, vaidino prieš kamerą, bet ir prisidėjo prie filmo finansavimo. Prie „Šiltnamio“ įgyvendinimo finansiškai prisidėjo ir Simonos gyvenimo partneris, slovakas Marianas Knoško, gyvenantis kartu su šeima Liuksemburge.
Pasak jo, sprendimą paremti Augustės filmą lėmė ne vien šeimos ryšiai. „Man patinka Lietuvos kultūra ir svarbu palaikyti jaunus žmones“, – sakė M. Knoško, pridurdamas, kad Lietuvoje ir Žemaitijoje jis jaučiasi artimas šiam kraštui.
Nuo Kretingos – į kino pasaulį
Kelias į kino režisūrą Augustei Gerikaitei nebuvo tiesus. Kretingiškė prisipažino, kad, baigusi mokyklą, į režisūros studijas iš pirmo karto neįstojo. Anot jos, augant mieste, kuriame nebuvo galimybių taip lengvai susipažinti su kino pasauliu, tai tapo savotišku iššūkiu. „Daug ko nebuvau mačiusi, daug ko nebuvau girdėjusi ir žinojusi. Tai tikrai pakiša koją ir dabar, manau, Kretingoje labai trūksta kino teatro, kitų kultūrinių veiklų“, – atvirai kalbėjo Augustė.
Tačiau pirmoji nesėkmė jos nesustabdė. Ji pasirinko kitą kelią – dvejus metus studijavo fotografiją, o vėliau dar kartą bandė stoti į režisūrą. Antrą kartą jai pavyko.
Paklausta, ar šiandien jaunam žmogui sunku įsitvirtinti kino industrijoje, Augustė neslėpė – lengva nėra. Režisieriaus darbas dažnai reiškia ne vien galimybę kurti savo filmus. Norint išlikti kino pasaulyje, tenka imtis įvairių darbų: dirbti filmavimo aikštelėse, prisidėti prie kostiumų ar aktorių atrankų, mokytis iš kitų kūrėjų. „Jeigu būčiau tik režisierė, turbūt vien iš to neišgyvenčiau. Turi daryti ir vieną, ir kitą, ir trečią, būti aikštelėje nuolatos, matyti, kaip dirba kiti režisieriai, aktoriai“, – sakė ji.
Vis dėlto Augustė į savo pasirinktą profesiją žvelgia optimistiškai. Jos teigimu, kuo daugiau žmogus dirba, mokosi ir rodo iniciatyvą, tuo labiau jis tampa pastebimas kino bendruomenėje.
Nors „Šiltnamis“ – pirmasis A. Gerikaitės profesionalus trumpametražis filmas, į filmavimo aikštelę ji atėjo jau sukaupusi nemenką patirtį. Kretingoje užaugusi režisierė kinu susidomėjo dar mokykloje, vėliau Vilniuje studijavo fotografiją, dirbo kino gamybos asistente, o 2024-aisiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vaizdo režisūros studijas.
Dar studijų metais Augustė sukūrė kelis trumpametražius dokumentinius ir vaidybinius filmus – „Legendą apie Petrą“, „Kartu“, „Pirtį, kurios nebuvo“, „Artumo jausmą“ ir „Artimą kontaktą“. Jos kūryboje svarbūs žmonių santykiai, artumo ir atstumo temos, o į rimtas situacijas režisierė neretai žvelgia per absurdo ir dramedijos prizmę.
Vienu ryškiausių iki šiol jos darbų tapo filmas „Artumo jausmas“, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir buvęs nominuotas nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“ geriausio studento darbo kategorijoje. Filmas laimėjo „Grand Prix“ Venecijoje įvykusiame „Ca’ Foscari“ trumpametražių studentiškų filmų festivalyje, taip pat buvo įvertintas ir kituose tarptautiniuose festivaliuose.
Naujausias iki „Šiltnamio“ Augustės darbas – „Artimas kontaktas“, kurį ji, kaip ir kitus akademinius darbus, kūrė kartu su prodiusere Lineta Lasiauskaite. Filmas, pasakojantis apie pagyvenusį homofobiškų pažiūrų vyrą, susidūrusį su žiauriai sumuštos drag karalienės likimu, jau sėkmingai žengė į Lietuvos ir tarptautinę kino erdvę, aplankė per dešimt tarptautinių kino festivalių, pelnė ne vieną apdovanojimą, taip pat buvo nominuotas nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“ geriausio studento darbo kategorijoje.
Nufilmavus „Šiltnamį“, kūrėjų darbai nesibaigs – dar laukia filmo postprodukcija ir platinimas. Tikimasi filmą pristatyti tarptautinei auditorijai, o vėliau Lietuvos kino festivaliuose, „Kino pavasaryje“ – Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje.
Veiksmas Kretingoje trumpametražio filmo „Šiltnamis“ filmavimo aikštelėje
