1. Esamo pasiūlymo raiškos srendimas kelia abejonių dėl pagarbos kryžiaus ženklui, Jėzaus kančią keičiant miesto pavadinimu.
2. Sprendinyje per daug smulkių detalių, kurios sunkiai nuskaitomos ir apsunkina formos grynumą.
3. Siūlomas variantas yra kamerinio dydžio, labiau tinkamas urbanizuotoje erdvėje su turimu aiškiu antruoju planu.
4. Bendroje kompozicijoje pasigendama tūrinės formos svorio, būdingos tautodailininkų pakelės kryžiams.
5. Reikia labai konkrečiai išanalizuoti kiekvieno įvažiavimo į miestą situaciją, jos mastelį supantį kraštovaizdį.
6. Sprendime labai daug smulkių detalių, kurios atrandamos tik esant greta objekto, ženklų pažinimas taip pat būtų įmanomas tik sukuriant infrastruktūrą greta.
7. Miesto herbo vieta ant kryžiaus kiek pridengia formos grynumą ir simboliką.
8. Kryžiaus sprendiniui labai svarbus pastatymo orientacijos kampas, dėl informacijos suvokimo ir įskaitomumo.
9. Dilema dėl kryžiaus dydžio, reikalingo ar ne apšvietimo, techniniai ir juridiniai klausimai, kilsiantys su kelių savininku.
10. Statybos ir įrengimo kaštai vienam ar visiems 5–6 kryžiams, kol kas nėra visiškai įvertinti.
NAUJA IDĖJA DIALOGUI
Mintis yra priminti legendą apie dvarininką ir jo dukrą Ingą. Skirtingo dydžio ir banguojančios kompozicijos lauko rieduliai turėtų simboliškai imituoti kretantį grindinį, kuriuo karieta tada ir važiavo mūsų herojai. Šiuo atveju tobulinant sprendinį būtų galima panaudoti senąjį Vilniaus gatvės „brukį“, išgrindžiant juo menamą grįsto kelio ruožą greta užrašo.
