– Papasakuok bėški api savė.
– Esu Almėns Adrijus iš Plateliū. Gimiau i užaugau Plateliūs, i dabā gīvenu Plateliūs, i vėsus gīvenėms ī Plateliūs. Aštounės klasės užbėngiau Plateliūs, tumet muokiaus Klaipiedas Stasė Šimkaus konservatuorijuo. Iš tėn išvažiavau į Vėlniu, Lietuvuos mozėkas ir tetra akademija. Metus pasimuokiau, pasijiemiau akademėnės atuostuogas, paskiau bova laisvi metā. Dabā viel īstuojau ī tōn patė akademija, tik kėta propesija. Metus jau užbėngiau. Pradiuo muokītėis ketėnau trombuona, dabā dainioutė. Muokaus i dėrbu. Kap parvažiavau iš Vėlniaus, bėški dėrbau Plateliū mena mokīkluo. Vo šimeta Kretinguos kultūras cėntrė, da bėški grajijau Klaipiedas muzikėniamė tetrė.
– Ta suostėnė nasugundė? Vo dėl kuo, juk kap tik vėsi veržas i dėdelius miestus iš tokiū mažesniū? Vo musiet aple užsėini liob pamislītė?
– Suostinė nesugundė, biegau lauk. Je po teisībē, neužkabėna monės i studijas, bova nuognē nobuodē. Al i pats miests mon bova par dėdelis, tas šurmulīs mon nepatėka. Nepritėkau aš tėn. Klaipieda bėški geriau, al vis tėik nie tēp gerā. Platelē artiau dūšės.
Kap išejau nu tėvū, gīvenu atskėrā, toru sava trobelė Stėrbatiūs. Aple užsėini kažkumet mėslijau, ka studijoutė vėsā nuorietiau. Vo tēp pats užsėinis nie ka tēp labā vėliuotom. Nuors baigės Šimkaus konservatuorėje turėjau planū važioutė i Vokėtėjė. Must būtiau ė išvažiavės, al reikiejė mokieti vokietiū ruoda, metus mokėnaus ė neišmuokau.
Narkaus Sauliaus portėgrapėjės.
– Kāp persivertė mėslė nu instrumenta perētė i dainiavėma?
– Ka muokiaus „šimkėnie“, nemėslėjau, ka dainiousu. Turiejau kelės papėlduomas pamuokas vokala, al tėn tik tēp dėl bėndra išprosėma. Istuojau i Vėlniū, pradiejau ta vėinuo, ta kėtuo kavėnie padainioutė, tēp netīčiuom. Da Plateliūs „Le le terasuo“, ī tuokė kavėnė, su trombuonu liob grajītė džiaza. Ė gavuos tēp, ka žmoniūm ta instrumėntėnė mozėka neduomėn. Dėl fuona ī gerā, al ka tėn vertintōm nie. No ė būdava, ka grajiju džiaza, i kuoki intarpieli pajemi i sudainiouji. Tumet matā, ka vėsā kėtēp veiz. Tumet jau pradiejau daugiau dainioutė, ė gavuos tēp, ka dainioutė pradiejau daugiau negu gruotė.
– Negalė sakītė, ka nedainiavā, juk su tėvās polkluora ansamblie vėsa laika bovā?
– No polkliuora ta tēp, al ka trombuons bova nu pat vaikīstės, mėslės aple ton i sukuos. Nu mažū dėinū žėnuojau, ka su mozėka ne pīragā tie, al mėslijau, ka aš grajīsu, išvažiousu i užsėini… Vo dabā apsivertė ė iš vėsa niekor nebnuoru važioutė. Al i nesigailu, ka tėi dėdeli vaikīstės planā sugriova.
– Rokoujis žemaitėškā, pats korė dainas. A daug tori parašės žemaitėšku?
– Pats koru nedaug. Toro i kelės žemaitėškas dainas. Aš daugiausē nauduoju tekstus, vėsuokius eilieraštius. Je pats parašau, suprontu, ka nie tėn baisē dėdelė meninė vertie. Kažkas ī, al je kažkuokė rimtesnė daina, ta dažniausē nauduoju tekstus, vo žemaitėškū tekstū nie tēp daug. Vo keistė mon ruoduos nie tēp paprastā. Je esi pripratės girdietė ton daina dainioujint vėinēp i anōn pakeiti, ana jau ne tēp skomb. Tuoks rizikings dalīks, gal pigē skomb.
– Bova tuoks muoments, ka diejē skelbėmus i prašē žmoniūm atsiūstė užmėrštū senū dainū. A daug sulaukē?
– Pasiūlymū bova na vėins, must keli šimtā. Bova i tokiū, kor i mona tėvā nebova girdiejėn. Anuos jau vėsā užmėrštas.
– Vo kon tau patēm znuočėj būtė žemaitiu?
– Vėsū perma – garbie. Vo tēp ta nežėnau, šiuolaikėneme pasaulie ta Žemaitėjė labiau gal simbuolinė bie palėkusi. Mon ta baisē svarbu. Aš dažniausē būnu če, vėituo, vo ka rēk išvažioutė i kuokė Aukštaitėjė a i Vėlniū, mon atruoda, ka esu užsėinie. Mon tas jautās, ka Žemaitėjė ī atskėrs lauks. Al kėtīms, keik matau, vėsā nebie skėrtoma – Žemaitėjė a nē.
– Dažna tenk girdietė, ka žemaitiū tėvū vakā rokoujēs ne žemaitėškā. Kāp mėslji, dėl kuo tēp ī?
– Aš tėkrā nežėnau. Mon ruoduos, ka vėskas prasided nu mokīklas, juk niekor neskatėn šnekietė žemaitėškā, juk pamuokas muokītuojē ved literatūrėškā. Vo musiet tēp gaunas natūralē. Al veizōnt i vākus kažkāp keistā i liūdnā atruoda. Jau i Kretinguo vakā nebsupront žemaitėškā.
– Grajiji su vėsuokēs instrumėntās. Kuokė da nebondē i norietumė išmėginti?
– No bėški pabrazdėnu, vo vėsā nemuoku su smoiku. Vėsā norietiau pramuoktė. Baisē tėktu liaudėška kon nuorintas pagrajintė. Vo daugiau ta vargē išmuoksu.
– Esi jauns žmuogus, katram līg i kėtokėi dalykā turietom rūpietė, al su seserė organizoujat naktišuokius ė dā liaudiškū šuokiū. Dėskoteka gal būtom kėičiau?
– Mon tēp neatruoda, mon atruoda, ka i tuos diskotekas jau nusibuodusės ī. Vedu patės liob važioutė i tuokius rėnginius ė buvuom kažkāp užsivēdė unt tū šuokiū. Paveiziejuom, ka če, pas mūsa, tuo trūkst. Šimeta būs jau treti naktišuokē. I nuorintiū pašuoktė nemažie. Dabā dā i etnokultūrinė vasaras stovīkla jaunimou organizoujēm. Pėrmās metās, ka organizavuom naktišuokius, kveitiem vėsus atvažiuoti iš idiejės. Ontrās metās sesou rašė pruojekta, gavuom pinigū, ta jau pridiejuom i stovīkla. Tretēs viel rašiem pruojekta, al piningū nebgavuom, vo stovīklas neaplēduom, būs i šimēta, tik jau atskėrā nu naktišuokiū. Vėitas jau vėsas užimtas. Užsiregistrāva api 60 vakū, nu 8 iki 18 metū omžiaus. Būs vėsuokiū amatū: žvakės lėitė, austė, druožtė. Būs bėški i tokiū pasaulietėškū dalīku. Al vės tėik daugiau vėskas būs su liaudėškās dalīkās.
– Saka, ka savamė kraštė pranašu nabūsi. A tau pritink tuoks pasakīms?
– Mon atruoda, ka kap tik Žemaitijuo daug geriau muni žėna. Kartās pats dīvijūs, ka Plateliūs a Plungie tėkra daug žmoniū susirenk pasiklausītė.
– Esi nusipėrkės mėškė na tik trobēlė, al dā i arkliū, vuoži tori. Iš kōr tuokėi užmanīmā? Kam tau truobelė mėška vidurie?
– Truoba ī pastatīta 1918 metās. Vondou – iš šolinė, elektra toru, vo telepuona rīšīs trobuo netrauk, rēk išētė i lauka. Dā daug metū atgāl, pravažioujint Stėrbatiū mėškus, liob pamėslītė, ka norietiau če gīventė. Vo pėrkau musiet dėl ramībės. Pats mėšks gerā veik. Nuors i Platelē nie tēp prastā. Atmėnu, ka liob parvažioutė ėš Vėlniaus, če tuokė spėngonti tīla būdava. Dabā jau nebie (joukās). Dabā tuos tīluos rēk ėiškuotė Stėrbatiūs.
Vo aple arklius, ta vaikīstie nomūsė iš vėsa nebova ūkinės aplinkuos. Ka mažus buvau, po kėima gal lakstė kelės vėštas, ka biški prakotau – bova šou i katėns. Jodinietė pradiejau aštouniuolėkas metū. Ta istuorėjė su arklēs gavuos iduomē. Aštouniuolėkas metū užsimėslijau keliautė. Mėslijau gal su dvėratiu aplink Lietuva važioutė. Al pamėslėjau, ka mintė dvėrati būs nubuodē. Tumet šuovė i kramė, ka rēk apjuotė. Pradiejau ėiškuotė arkli tam juojėmou. Pas tuoki ūkininka pradiejau jodinietė i supratau, ka tēp gretā nieka nebūs: pradiuo rēk patēm išmuoktė, paskiau arkli paruoštė. Kažkumet bova dėdelė svajuonė sava arkli turietė. Ta tēp i gavuos, ka Lietuvuos neapjuojau, al arklius isimiliejau. Daba toru arkli, puoni, vo šin savaitė dā i žemaitoka parsivēsu. Dā ī vožīs. Uns ėrgi ne tēp sau atsirada. Tėkslē nežėnau, al žmuonės pasakuo, ka seniau vuožius tarp arkliū liob laikītė dėl sveikatas. No aš i pamėslėjau, ka būs autentėškā.
– Vo kon mėsliji api ateiti? Kōr būs Almėns Adrijus po kokiūm dešimtėis metū?
– Mon atruoda, ka būsu tūs patiūs Stėrbatiūs. Gal arkliū būs daugiau. Mona svajuonė ī peretė tik unt arkliū i atsisakītė mašėnas. Aišku, būtom smagē koncertoutė. Arenuos gal nebūtėnā, vo didesnie koncertū salie būtom vėsā maluonē. Gal jau būs i kokėi do vakā (joukās).
– No i pabaigā kōn palinkietumė sau?
– Veizu i vėskon teigiamā. Al i nemėgėnu korti iliuzijū, je ī blogā, tōn suprontu i prijemu. Ta sau palinkiesu nepamestė sava tikruojė kelė ė vėsa laika būtė nuošėrdēm su žmonim.
– Diekou.
