„Gyventojų evakavimas yra viena svarbiausių civilinės gynybos priemonių, todėl, esant pavojui, turime būti pasirengę veikti greitai, koordinuotai ir aiškiai. Patvirtintas planas leidžia iš anksto suderinti valstybės institucijų ir savivaldybių veiksmus, numatyti reikalingus pajėgumus ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju gautų visą būtiną informaciją ir pagalbą“, – pristatydamas naująjį planą kalbėjo V. Kondratovičius.
Gyventojų evakavimo plane daroma prielaida, kad, kilus pavojui, apie 75 proc. šalies gyventojų evakuotųsi savarankiškai. Jie apsistotų pas giminaičius, draugus, viešbučiuose. Jei tokios galimybės neturėtų, kreiptųsi į savivaldybes dėl apgyvendinimo kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Plano rengėjų dėmesio centre – likę 25 proc. šalies gyventojų, neturinčių galimybės evakuotis savarankiškai. Tai – pažeidžiamiausios visuomenės grupės: senoliai, neįgalieji, vienišos mamos su vaikais. Preliminariai vertinama, kad pasienio savivaldybėse tokių gyventojų yra apie 136 tūkst. Jiems evakuoti savivaldybės privalės organizuoti transportą, pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu.
Nurodoma, kad gyventojai apie evakavimo pradžią ir tvarką bus informuojami per perspėjimo ir informavimo sistemą, kitas visuomenės informavimo priemones. Neturintieji galimybės išvykti į saugesnę zoną savarankiškai, apie tai turės pranešti savo savivaldybei arba skubiosios pagalbos telefonu 112.
Pačiame darbų įkarštyje
Iškilus pavojingai situacijai (karinei grėsmei, stichijos sukeltiems padariniams, cheminei avarijai ir pan.), nemaža dalis gyventojų evakavimo veiksmų gultų ant savivaldybių pečių. Joms tektų atsakomybė ir rūpestis numatyti evakavimo maršrutus, įrengti gyventojų surinkimo ir priėmimo punktus, paskirti kolektyvinės apsaugos statinius ar kitas apgyvendinimo vietas, užtikrinti gyventojų pervežimą, apgyvendinimą ir maitinimą.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Plungės rajono mero Audriaus Klišonio, savivaldybėms ši tvarka nėra naujiena. Asociacija dalyvavo ne viename pasitarime dar rengiant detalųjį gyventojų evakavimo planą.
„Vyko ne vienas pasitarimas su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis, kitomis institucijomis. Tiesa, pirminis planas ne kartą keitėsi, pavyzdžiui, Plungė pagal pirminį variantą turėjo būti gyventojus evakuojanti savivaldybė, bet galutinėje plano versijoje tapome gyventojus priimančia savivaldybe. Grėsmės vakariniame pasienyje atveju turėtume priimti evakuojamus Šilutės rajono gyventojus. Priimančioms savivaldybėms duota užduotis numatyti kolektyvinius apsaugos statinius, kuriuose būtų apgyvendinti evakuojami gyventojai. Tai gali būti mokyklos, seniūnijos, kultūros namai, kitų įstaigų pastatai“, – sakė A. Klišonis.
Pasak jo, dabar didžiausias rūpestis – ne suskaičiuoti tokius pastatus, bet paruošti juos priimti evakuojamus žmones, ypač – asmenis su negalia, pritaikyti jiems infrastruktūrą.
„Šiuo metu atliekame lovų, čiužinių, miegmaišių pirkimus, ieškome generatorių, kitos būtinos įrangos, geriamojo vandens talpų“, – vardino Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.
A. Klišonis pasidžiaugė, kad Plungės rajono savivaldybė prieš kelis metus priėmė sprendimą atsisakyti centralizuoto mokinių maitinimo. Jau dabar ne viena miesto ir rajono mokykla mokinius maitina savarankiškai, turi tam reikalingą įrangą ir personalą, kas labai pasitarnautų organizuojant dėl paskelbtos evakuacijos savo namus palikusių ir Plungės rajone laikinai apgyvendintų žmonių maitinimą.
Ką būtina žinoti gyventojams
Kaip teigė gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys, prisidėjęs prie dar 2025 m. pristatyto vilniečių evakavimo plano rengimo, gyventojams svarbu suprasti algoritmą, tinkantį visoms ekstremalioms situacijoms.
Pasak jo, kiekvienam mūsų svarbu žinoti, jog gyventojai bus perspėti apie pavojų ir informuoti, ar reikia evakuotis. Atsakingos institucijos nukreips ir suvaldys evakuojamų gyventojų srautus, jei reikės, suteiks pagalbą, pavėžės, apgyvendins, pamaitins, padės sugrįžti atgal į namus.
Ne mažiau svarbu, pasak A. Navio, įsisavinti, ko tikimasi iš gyventojų. Visų pirma, iškilus būtinybei evakuotis, svarbu nepanikuoti ir neužkrėsti panika kitų, patiems pasiruošti – atlaisvinti ir išvalyti – priedangą rūsyje, sekti informaciją per LRT, savivaldybės puslapyje ar interneto svetainėje 72.lt, būti žmoniškais, padėti artimui ir kaimynui, taip pat evakavimo tvarką prižiūrintiems pareigūnams.
„Nori taikos – ruoškis karui“, – apibendrino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas A. Klišonis, primindamas, kad grėsmingoms situacijoms turime rengtis visi, bet kartu ir išsaugoti tikėjimą, jog to pasiruošimo niekada neteks pritaikyti praktikoje.
Jurgita NAGLIENĖ
„Žemaitis“
