Tikimasi geresnės maisto kokybės
Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė sakė, kad svarbiausias savarankiško maitinimo tikslas – pagerinti maisto kokybę ir suteikti mokiniams daugiau pasirinkimo. „Tikimės geresnės maisto kokybės. Norime, kad vaikai valgytų sveiką, šviežią maistą ir turėtų didesnį pasirinkimą“, – kalbėjo direktorė.
Anot jos, iki šiol mokykloje maisto pasirinkimas buvo gana ribotas, dalis vaikų apskritai nebuvo linkę eiti į valgyklą. Dabar progimnazija tikisi situaciją pakeisti.
Per vasarą pasikeitė ne tik maitinimo organizavimo tvarka – visiškai atnaujinta ir pati valgykla. Suremontuotos patalpos, įsigyta nauja virtuvės įranga, pritaikytos šiuolaikiškesnės technologijos. R. Viskontienės teigimu, naujoji įranga turėtų padėti efektyviau ruošti maistą.
Naujam darbui progimnazija subūrė ir 7 žmonių virtuvės komandą. Iš ankstesnių darbuotojų liko du, kiti komandos nariai – nauji. „Ieškojome darbą mėgstančių ir gerų specialistų“, – tikino direktorė.
Marijono Daujoto progimnazijoje kol kas naujoji valgykla bus skirta tik mokyklos bendruomenei. „Norime pirmiausia maitinimą užtikrinti savo mokiniams. Jeigu kada nors nuspręstume valgyklą atverti visuomenei, apie tai informuotume“, – sakė progimnazijos vadovė.
Naujos valgyklos su nekantrumu laukė ne tik mokyklos darbuotojai, bet ir mokiniai, jų tėvai. Progimnazijos tėvų atstovė Renata Paulikienė, kurios sūnus mokosi septintoje klasėje, neslėpė džiaugsmo, kad vaikai galės valgyti atnaujintoje valgykloje.
Tėvams, anot jos, svarbiausia, kad vaikai gautų šviežią ir sveiką maistą, turėtų galimybę rinktis. Moteris teigė jau pati paragavusi valgykloje siūlomo maisto ir likusi maloniai nustebinta.
R. Paulikienės teigimu, svarbios ir patiekalų kainos, kurios yra draugiškos šeimų biudžetui. „Praėjusiais metais dienai duodavome maždaug 4 eurus, bet, pažiūrėjusi į kainas valgiaraštyje, matau, kad šis biudžetas gali būti ir mažinamas“, – pasvarstė Renata.
Valgiaraštyje – įvairūs pasirinkimai
Naujosios valgyklos vyriausioji virėja Daiva Galdikienė neslėpė, kad pirmoji darbo diena kolektyvui atnešė ir džiaugsmo, ir atsakomybės. „Pirmąją dieną pasitinkame su džiaugsmu, bet kartu ir su tam tikrais iššūkiais. Visiems tai naujiena, laukia daug darbo, tačiau turime šaunų kolektyvą“, – sakė ji.
Pasak vyriausiosios virėjos, mokyklos virtuvė privalo laikytis vaikų maitinimui nustatytų reikalavimų. Tačiau net ir laikantis tos pačios receptūros, svarbu, kaip patiekalas pagaminamas. „Tą patį patiekalą, pagal tą pačią receptūrą, vienas virėjas gali pagaminti skaniau, kitas – kiek prasčiau. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo žaliavų, įdėto darbo, meilės“, – kalbėjo D. Galdikienė.
Mokiniams kiekvieną dieną numatoma siūlyti skirtingus patiekalus. Vieną pirmųjų dienų buvo patiekti baltos mėsos patiekalai – vištiena ir kalakutiena, taip pat – vegetariški. Mokiniai galės tikėtis ir įvairesnių produktų. Pagal maitinimo reikalavimus prie patiekalų mokiniams turi būti siūloma ir trijų rūšių daržovių.
Pakalbinti progimnazijos mokiniai atviravo, kad iš naujosios valgyklos labiausiai tikisi didesnio pasirinkimo. Viena moksleivė sakė iki šiol pasigedusi įvairesnių bandelių ir kitų užkandžių, o paklausti, kokių patiekalų labiausiai laukia, mokiniai vienbalsiai minėjo kepsnius ir gardžią sriubą.
Vaikai grįžo į valgyklą
Sprendimas mokyklose pereiti prie savarankiško maitinimo priimtas įvertinus Darbėnų gimnazijos patirtį. Ši ugdymo įstaiga pirmoji rajone pradėjo pati organizuoti mokinių maitinimą.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad Darbėnų gimnazijos pavyzdys parodė, jog toks sprendimas pasiteisina: „Vaikai grįžo į valgyklą. Jie pradėjo valgyti ir sriubą, ir antrus patiekalus, ir daržoves. Palyginus kokybę ir kainą, tai yra vienas geriausių rodiklių.“
Jo žodžiais, mokyklos valgykloje sotūs pietūs su priedais gali kainuoti apie 2 eurus, todėl tokia kaina neturėtų tapti didele našta šeimų biudžetams.
Vienas naujos maitinimo sistemos pranašumų – galimybė tėvams geriau kontroliuoti vaikų maitinimą: numatomi sprendimai, kurie leis naudoti elektroninį atsiskaitymo būdą, specialioje sistemoje tėvai galės matyti, ką jų vaikas konkrečią dieną valgė mokyklos valgykloje.
Daugiau vietos produkcijos – rajono ūkininkams
Savivaldybė savarankišką mokyklų maitinimą mato ir kaip galimybę stiprinti bendradarbiavimą su vietos ūkininkais, gamintojais. A. Kalnius teigė, kad didėjant savarankiškai maistą gaminančių mokyklų skaičiui, atsiveria galimybė trumpinti maisto tiekimo grandinę ir daugiau produktų pirkti iš rajono augintojų, gamintojų.
„Galėtume kalbėti apie tai, kad daržovės, pieno produktai, mėsa būtų tiekiami kuo trumpesne grandine. Turime darželių, mokyklų, tad rinką ūkininkams galėsime pasiūlyti“, – sakė meras, kurio teigimu, nemažą dalį mokyklų virtuvėms reikalingų produktų galima gauti, tačiau yra ir tokių, kurių tiekimą užtikrinti būtų sudėtinga, tarkim, šviežios žuvies.
Kitąmet – dar keturios mokyklos
Šiemet savarankišką maitinimą pradėjusiose trijose ugdymo įstaigose investicijos siekė 460 tūkst. Eur. Už šias lėšas buvo atnaujinamos patalpos, perkama reikalinga virtuvės įranga ir baldai. Kitais metais numatoma šį procesą tęsti dar keturiose Kretingos rajono ugdymo įstaigose – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje, Vydmantų gimnazijose, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Kartenos mokyklose-daugiafunkciuose centruose.
„Mokyklos dabar formuoja užduotis, bus rengiami planai, tada ir matysime, kiek maždaug reikės lėšų“, – sakė A. Kalnius, kurio preliminariu skaičiavimu, keturių ugdymo įstaigų valgykloms sutvarkyti gali prireikti apie 0,5 mln. Eur.
Po šių investicijų, rajone dar liktų dvi ugdymo įstaigos, kurios savarankiško maitinimo sistemos nebūtų įdiegusios.
Kretingos rajono mokyklos prie savarankiško maitinimo grįžta po beveik dviejų
dešimtmečių pertraukos. Iki šiol mokinių maitinimas buvo organizuojamas centralizuotai, maistą gaminant privačiam paslaugų teikėjui.
