Ne to komiteto funkcija
Prašydamas įvertinti situaciją, A. Kalnius kreipėsi į rajono Tarybos Kontrolės komitetą. Tačiau komiteto nariai vieningai tvirtino, kad nagrinėti komandiruočių klausimus ne jų kompetencija – esą jei reikia, tegul nagrinėja Švietimo komitetas, nes jis yra rajono švietimo politikos ir strategijos formuotojas.
„Visi instrumentai – paties mero rankose, meras atsakingas už įstaigos vadovų veiklą, reguliuoja su jų darbo santykiais susijusius dalykus. Aš pirmąkart susiduriu, kad, turėdamas galią, problemą permeta kitiems“, – stebėjosi Tarybos narys Juozas Mažeika. Jeigu klausimas būtų susijęs su įtarimais dėl neteisėto komandiruočių lėšų panaudojimo, tai Kontrolės komitetas galėtų nukreipti, kad įsikištų Kontrolės ir audito tarnyba. „Bet juk meras puikiai žino, kad Savivaldybė dabar šios tarnybos neturi. Todėl išsiaiškinti – jo paties reikalas“, – tvirtino politikas. Jo nuomone, jeigu švietimo įstaiga per mokslo metus kaupė lėšas kvalifikacijai kelti, šiek tiek sutaupė asignavimų ir prisidėjo prie kolektyvo edukacinės išvykos, – nieko blogo, tik sveikinti reikia. „Tai yra tam tikra padėka žmonėms už gerai atliekamus darbus“, – įsitikinęs J. Mažeika.
Kontrolės komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis Kretingos rajono švietimo centro pedagoginių darbuotojų tobulinimosi programos, kurioje dalyvauja Simono Daukanto progimnazija, sakė nekvestionuosiantis. Esą ir iki absurdo galima prieiti nagrinėjant tos programos pagrįstumą. A. Kalnius šiuose žodžiuose įžvelgė pirmininko norą jį įžeisti, pažeminti, Kontrolės komitetui pateiktą raštą siūlė perskaityti atidžiau, įsigilinti.
Požiūriai išsiskyrė
„Tikėjausi, kad pažvelgsit iš pagrindų, bet matau, eilinį kartą bandoma nueiti paviršiumi“, – priekaištavo meras. Penkių dienų išvykos programa esą turėtų ypač sudominti mokesčių mokėtojus. A. Kalnius garsiai ją perskaitė, iki smulkmenų įvardindamas kiekvieną valandą: kada delegacija išvyko iš Kretingos, kada atvyko į Slovakiją, kelintą valandą ten pusryčiavo ir vakarieniavo, kelintą lankė koncertus, muziejus, meno galerijas, netgi pasiplaukiojo Dunojumi.
„Jeigu tai būtų kultūros įstaigos darbuotojų išvyka, tai dar nieko nesakyčiau, gal reikia plėsti savo veiklą. Bet kai tokia išvyka – mokyklos… Manau, daug stipresnių ir reikalingesnių užsiėmimų, pažintinių edukacijų yra Lietuvoje“, – įsitikinęs jis.
A. Kalnius akcentavo direktorės į šią komandiruotę neišleidęs, bet ji išvažiavusi savo atostogų sąskaita. Be to, prašymą pateikusi pažeidžiant tvarką.
J. Mažeikos teigimu, netinkamai pateikto prašymo meras turėjo teisę nepasirašyti, bet dėl išvykos turinio, netinkamo mokyklai, prieštaravo. „Na, jūsų patirtis yra vienokia, mano, kaip buvusio švietimiečio, – kitokia. Aš nematau čia nieko keisto. Jeigu įstaiga sukaupusi asignavimų sutarė pakeliauti, tai nėra joks lėšų švaistymas ar netikslingas panaudojimas“, – sakė jis.
Bet A. Kalnius laikėsi savo, bandė atgal „atsukti“ kolegų atmintį: „Atsimenat, kiek lėšų pernai Savivaldybė prisidėjo šios ugdymo įstaigos valdymui išlaikyti? Šiandien, matydamas skaičius, kiek progimnazija turi minuso, drąsiai negaliu sakyti, kad ta kelionė buvo iš sutaupytų lėšų.“
J. Mažeika merą perspėjo antrąkart bandant nusišalinti nuo jam nepatogių arba su tam tikrais niuansais susijusių klausimų ir permesti juos Kontrolės komitetui.
Vis dėlto pirmininkas G. Pet-reikis pareiškė nenorįs šio klausimo „uždaryti“, jis siūlė į kitą posėdį pasikviesti progimnazijos direktorę Sigitą Jonaitienę, kad atsakytų į rašte keliamus klausimus. Tai esą būtų sąžininga ir direktorės atžvilgiu. „Gal čia tik daug dūmų, o mažai ugnies?“ – retoriškai klausė jis.
Prabilo apie du potvarkius, meras įtarė kerštą
A. Kalniaus atsiųstas raštas komiteto pirmininką paskatino patyrinėti ir kai kurių į komandiruotes išleistų įstaigų vadovų potvarkius.
„Gal dar vieną „Pandoros skrynia“ bus atidaryta? Greituoju būdu pasižiūrėjau du potvarkius, kuriuos, manau, vertėtų paanalizuoti. Pavyzdžiui, kokiu pagrindu į Italijoje vykusį tarptautinį chorų festivalį-konkursą buvo iškeliavusi Kretingos rajono kultūros centro direktorė, kuri dirba ir choro „Kristale“ vadove? Ar įprasta, kad įstaigų vadovai į renginius važinėja su chorais, kitais saviveiklos kolektyvais? Kokias direktorės funkcijas ji ten atliko“, – klausimų pažėrė G. Petreikis.
A. Kalnius tikino, kad Simono Daukanto progimnazijos atvejis – kitoks, viskas „supainiota ir sumaišyta“, o dėl rajono Kultūros centro G. Petreikis turbūt kerštaująs už tai, kad per šventę šios įstaigos vadovė nesuteikė vietos jam pasireklamuoti. Į pakartotinį pirmininko klausimą, kokias funkcijas rajono Kultūros centro direktorė vykdė Italijoje, meras žadėjo atsakyti, jeigu bus pradėtas tyrimas.
G. Petreikis buvo linkęs rajono Kultūros centro, taip pat ir Darbėnų gimnazijos, kuriai buvo patvirtinta komandiruotė į mažai bendro su švietimu turinčią edukacinę-pažintinę ekskursiją, direktores pasikviesti į posėdį ir išklausyti. Komisija balsavo, tačiau dauguma narių tam nepritarė.
„Nematau prasmės. Tai yra tų žmonių gyvenimas, darbas, pastangos kažką keisti. O nagrinėti juos kaip tiriamas būtybes – negarbinga ir nedemokratiška“, – savo nuomonę pareiškė komiteto pirmininko pavaduotojas Saulius Šopaga.
„Jau „nebeskanūs“ dalykai darosi, siūlyčiau Tarybos narių darbo nepaversi asmeninių ar politinių-partinių sąskaitų suvedinėjimu, o merui – vykdyti savo įsipareigojimus, nestumdant klausimų kitiems“, – pakartojo J. Mažeika.
Ironija ne vietoje
S. Šopagos žodžiais, išeitis yra – apsisukti ir viską pradėti iš naujo. Politikas atviravo, kad jam, pedagogui, irgi dirbusiam mokykloje, apmaudu buvo klausytis, su kokia ironijos gaida meras skaitė Simono Daukanto progimnazijos išvykos į Slovakiją darbotvarkę. Juk niekas didesnės patirties žmogui neduoda, kaip išvykos, pažintis su kita aplinka, kitokiu gyvenimo būdu, kita erdve. Ir ta patirtis sugrįžta nenuspėjamu indėliu. O ironiškai kalbėti apie tai, kad pedagogai lankosi muziejuose, kad ragauja patiekalus, nedera… „Nes tai ir yra gyvenimas, tai – vienas esminių dalykų, kuris keičia švietimą. Mes patys pasidarom kitais žmonėmis“, – kalbėjo S. Šopaga, linkėdamas vasarą pakeliauti ir patiems politikams.
Kultūra – ne ugdymo priedas
Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė ir jos pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad, dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, pastaroji išvyka „Švietimo, kultūros ir kūrybinių inovacijų pažinimas Slovakijoje“ mokyklos bendruomenei buvo ketvirtoji. Merui nepatvirtinus komandiruotės, direktorė važiavusi savo atostogų sąskaita, progimnazijoje liko pavaduojantis žmogus.
„Birželio 12-osios vakare per miesto šventės atidarymą dar visi pabuvom „Karolštato“ aikštėje, pasidžiaugėm, kad mūsų mokiniai turėjo išskirtinę progą kartu su profesionalais kurti vaizdo projekcijose pristatytą medžiagą, patiems tapti meninės programos dalyviais, įsilieti į šokio performansą. Laimingi išvažiavome. O pirmadienio rytą, jau būdami Slovakijoje, gavom Savivaldybės nurodymą atsakyti į aštuonis klausimus, susijusius su mūsų kelione“, – pasakojo pašnekovės.
Kad Kontrolės komiteto posėdyje pašaipiai meras kalbėjo apie mokyklos darbuotojų pietus, neformalias vakarienes svečioje šalyje, muziejų lankymą, plaukimą Dunojaus upe, jas įskaudino.
„Mokesčių mokėtojų pinigų tam neišleidom nė vieno cento. Viešbučio išlaidas taip pat padengė socialiniai partneriai. Mums tik už autobusą reikėjo pinigų, bet prie sumos prisidėjom ir patys. Ir kiekvieną kartą visi, kurie važiuodavom, prisidėdavom“, – paaiškino vadovės.
Ž. Sabaliauskaitės žodžiais, labai nesinori, kad mokykla grįžtų žingsniu atgal į XX amžių, o neatsiejama šiuolaikinės mokyklos dalis yra kultūrinis ugdymas. „Tai kodėl kai kurie sprendimai vis dar mokytojams neleidžia mokytis ten, kur gimsta ateities ugdymas?“ – retorinį klausimą kėlė ji.
Pašnekovių žodžiais, kiekvienoje kelionėje įgyjama naujos patirties, naujų kontaktų, užmezgami ilgalaikiai ryšiai. Kai kurias idėjas kuo puikiausiai galima pritaikyti savo ugdymo įstaigoje. Pavyzdžiui, ir garsusis Tarpdisciplininis meno ir edukacijos centras „Dagys“, vykdant Tūkstantmečio mokyklų programą, 2024-aisiais progimnazijoje buvo atidarytas po kelionės į Prahą.
„Kultūra turi būti ne ugdymo priedas, o viena svarbiausių mokymosi aplinkų, ugdančių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą pažinti pasaulį“, – kalbėjo Ž. Sabaliauskaitė. Ji užsiminė, kad nuo rugsėjo 1-osios mokykloje atsiras tokių veiklų, kokių Kretingoje dar nėra: „Pridėtinę vertę pajus ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir Kretingos rajonas.“
