Penktą kartą Imbarėje – tarptautinis gyvosios istorijos festivalis

Liepos 17–18 dienomis Kretingos rajone ant Imbarės piliakalnio penktą kartą vyks tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „KURŠĒ ONT IMBARIES“, kviečiantis lankytojus pažinti baltų ir vikingų laikų istoriją autentiškoje aplinkoje. Viename įspūdingiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių organizuojamas renginys žada ne tik reginius, bet ir galimybę istoriją patirti gyvai – per amatus, edukacijas, paskaitas, muziką ir bendravimą su istorijos rekonstruktoriais.

Vienas pagrindinių festivalio rengėjų – kuršių istorija besidomintis salantiškis Aurimas Rapalis.

Sumanytojai – klubas „Pilsots“

Šio festivalio sumanytojai – kuršių genties rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ bendraminčiai ir  rengėjai akcentavo, kad šventė kuriama su pagarba protėvių palikimui ir siekiu išsaugoti istorinę atmintį. Dviejų dienų programoje numatyti senovės karybos klubų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos  ir kitų šalių pasirodymai, vikingų laikmečio turgus, archajiškų amatų demonstracijos, paskaitos, edukacijos, etnopramogos, koncertai ir veiklos visai šeimai.

Klubo „Pilsots“ atstovo ir vieno pagrindinių šio festivalio rengėjų Salantų kultūros centro vadovo Aurimo Rapalio žodžiais, rengti gyvosios istorijos festivalius būtent ant Imbarės piliakalnio buvo sumanyta todėl, kad šis piliakalnis – gana ryškus, o ir protėviams buvęs labai svarbus, tačiau ligi tol buvęs tarsi nebylus – deramai neišnaudotas. Siekiant atskleisti jo istorinę dvasią ir svarbą, būtent Imbarės piliakalnyje – jo viršukalnėje ir papėdėje, ir buvo sumanyta rengti gyvosios istorijos festivalius, menančius senųjų kuršių ir vikingų laikus, siekiant nors iš dalies atkurti jų gyvenseną, karybą, amatus, tradicijas. 

Klubas „Pilsots“ pernai minėjo savo veiklos dešimtmetį, – būtent šio klubo narių atsidavimas ir meilė istorijai reikšmingai prisidėjo prie festivalio augimo ir tęstinumo.

Veiklos visai šeimai

Festivalio organizatoriai ypatingą dėmesį skiria šeimoms. Kaip ir kasmet, į Imbarę atvyks lankytojų pamėgti „Raitijos“ žirgai, vadovaujami Liudo Augaičio, o bendradarbiavimą tęsiančios VšĮ „Lino lėlės“ pristatys spektaklį visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“.

Lankytojai galės išbandyti įvairias etnopramogas, susipažinti su senaisiais amatais ir aplankyti senovės karybos klubų stovyklas. Čia bus galima pamatyti karių buitį, ginkluotę ir aprangą, pasimatuoti šalmą, pakelti skydą bei pabendrauti su rekonstruktoriais, atkūrusiais daugiau negu tūkstančio metų senumo gyvenimo detales.

Tam, kad pristatyti senovinius amatus, A. Rapalio žodžiais, vykdoma amatininkų ir tautodailininkų atranka, kad jų darbai atitiktų senovinę dvasią. Tie patys amatininkai savo kūrybą pristato ir kituose senosios istorijos rekonstrukcijos festivaliuose, tarkim, Kernavėje ar Apuolėje. 

Kova dėl Imbarės rago

Vienas įspūdingiausių ir žiūrovų laukiamiausių šio festivalio akcentų – „Kovos ratas“ dėl Imbarės rago. Šis renginys kasmet sutraukia stipriausius senovės karybos rekonstruktorius iš Lietuvos ir užsienio. Dalyviai varžosi dėl pagrindinio prizo – simbolinio Imbarės rago, o kovų reginys tradiciškai sulaukia gausaus žiūrovų dėmesio.

Šių metų festivalio svečiai – viena ryškiausių Europos archajinės ir istorinės muzikos grupių „Bordó Sárkány“ iš Vengrijos. Kolektyvas garsėja senųjų vengrų ir Europos melodijų interpretacijomis, tradicinių instrumentų naudojimu ir energingais pasirodymais.

Per savo veiklos metus grupė koncertavo šešiolikoje šalių ir dalyvavo svarbiausiuose Europos istorijos bei tradicinės kultūros festivaliuose – nuo Skandinavijos vikingų renginių iki istorinių švenčių Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Baltijos šalyse. 

Festivalio programoje dalyvaus ir ilgamečiai šio renginio bičiuliai – vyrų folkloro grupė „Andulē“ iš Kretingos rajono kultūros centro. Kolektyvas pristatys Ceklio žemės muzikinį paveldą ir tradicinę folkloro programą.

Tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „KURŠĒ ONT IMBARIES“ organizatorių vadinamas vieta, kur istorija tampa ne pasakojimu, o patyrimu. Todėl ir šiemet Imbarė kvies ne tik stebėti, bet ir pačiam pajusti gyvąją krašto praeitį.
Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, jam surengti skyrusi 14,5 tūkst. Eur, 7 tūkst. Eur – Kretingos rajono savivaldybės lėšos.

„Ragučio kieme“ – senųjų gėrimų tradicijos

Festivalio lankytojus ir šiemet kvies „Ragučio kiemas“, kuriame bus pristatomos senosios baltų vaišių, gėrimų ir bendrystės tradicijos. Čia bus galima ne tik ragauti, bet ir iš aludarių lūpų išgirsti pasakojimų apie alaus ir midaus reikšmę senųjų baltų gyvenime.

Paskaitą „Apeiginiai gėrimai baltų mitologijoje“ skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, tyrinėjanti baltų religiją ir mitologiją. Aludaris Artūras Masiliauskas demonstruos mistinio, arba akmeninio, alaus gamybos procesą, supažindindamas lankytojus su senosiomis aludarystės tradicijomis.

Midaus gamintojai kvies į degustacijas ir pažintį su šio gėrimo istorija, o pirmą kartą festivalyje dalyvausiantis amatininkas ir rekonstruktorius Algirdas Juškevičius pristatys savo rankų darbo kaušus ir skaitys pranešimą apie archeologinius radinius, jų replikas ir tradicijas.

Pažintinis žygis su archeologu

Vienas išskirtinių šių metų renginių – pažintinis žygis „Mitologinė Imbarė“, kurį ves Klaipėdos universiteto archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.

Liepos 18-ąją anksti ryte prasidėsiantis kone trijų kilometrų žygis lankytojus pakvies giliau pažinti kuršių pasaulėžiūrą ir Imbarės apylinkių mitologinį paveldą. Dalyviai aplankys tris mitologinius akmenis su duobutėmis, iš kurių du aptikti tik šių metų pavasarį, užsuks į Skaudalių šventvietę ir pagerbs Imbarės kapinyne palaidotų kuršių atminimą. 

„Esame numatę ir diskusiją su istoriku Alfredu Bubliausku apie tai, kiek mumyse yra žemaičių, kiek kuršių kraujo“, – akcentavo A. Rapalis.

Parašykite komentarą