Maistui tinka tik pavasarį
„Prieš 30 metų specialiai auginau smidrus puokštėms, juos įkomponuodavome tarp gvazdikų – šiuos irgi pats auginau. Klasikinis praėjusios mados derinys buvo gvazdikai su smidrų šluotelėmis. Kartais puokštėse buvo derinama devynios galybės gėlių rūšių, mat visoms joms smidrų šluotelės suteikdavo ne tik žalią foną, bet ir romantišką dvelksmą. Taip ir neužmiršau jų, apsisuko ratas – smidrai ir vėl sugrįžo, tik jau panaudojami visai kitaip“, – nuotaikingai pasakojimą pradėjo 74-erių ūkininkas R. Benetis, savo 5 ha ūkyje dar auginantis ir kitokių daržovių – špinatų, kopūstų.
Smidrai jo ūkyje pasodinti skirtinguose plotuose, sakė auginąs trijų rūšių, pati skaniausia esanti „Xerolin“ rūšis: vieniems šie smidrai primena riešutų, kitiems – žirnių skonį. „Man pačiam – labiau žirnių: išvirė žmona sriubą, sakau, kam tų žirnių įdėjai, o ji – čia vieni smidrai“, – vis pajuokaudamas kalbėjo ūkininkas.
Jis sakė pirkęs jau smidrų sodinukus, šiems – treti metai. Užauga ir maistui tinka jau balandžio pabaigoje, auga visą gegužę, po to irgi sparčiai auga, bet nebetinka maistui. Pjaunami nuo 16 iki 20 cm aukščio ūgliai ir dar 1 cm į gylį. Pjaunami anksti rytą, kad daržovė liktų šviežia ir traški. Pasak ūkininko, nupjovei ūglį, jis ir vėl auga. Iš naujo pjauna po 2 dienų, o kartais ir kitądien, nes smidrai auga vos ne kaip bambukai, jei tinkamos sąlygos – iki 15 cm per parą.
Auga iki 15 metų
Kai kurie ūkininkai smidrus augina iš sėklų: sėti reikia kovą–balandį. Sėklos sėjamos 2 cm gyliu į lengvą, derlingą substratą. Optimali daiginimo temperatūra yra 22–25°C. Esant žemesnei temperatūrai, gali užtrukti ilgiau – pirmieji daigai gali pasirodyti po 2–4 savaičių. Pirmais metais ūgliai nepjaunami – leidžiama įsitvirtinti šaknų sistemai.
Smidrai yra daugiametis augalas, toje pačioje vietoje gali augti net iki 15 metų. Kasmet auga vis gausiau ir sparčiau. Užauga aukšti, sparčiai leidžia ūglius, bet kuo dažniau pjauni, tuo labiau želia. Jei smidro stiebas nėra nupjaunamas, jis toliau stypsta, dažnai net iki 120–140 cm aukščio. Augalas žydi nedideliais žiedeliais, o vėliau subrandina rausvas uogytes. Pastarosios žmogui yra nuodingos. Per praėjusią snieguotą žiemą R. Benečio ūkyje smidrai nenukentėjo, tačiau, jo žodžiais, rudenį labai gausiai lijo, ir daržoves, ypač kopūstus, puolė kenkėjai.
Lietuviai vis labiau pripažįsta
„Mūsų krašte smidrai vis labiau populiarėja. Pernai turguje pirkėjai dar įtariai apžiūrinėdavo smidrų ryšulėlius ant prekystalio, o šiemet jau gausiai perka, ypač jauni žmonės“, – patikino pašnekovas. Pirmutiniai smidrų ryšulėliai po 200–250 g kainuoja 2 Eur, dabar 1,5 Eur. Nors ši daržovė duoda ne vieną derlių, tačiau auginti ją nėra pigu. „Štai į šį 15 arų lauką investavau 2,5 tūkst. eurų, o visos grąžos po 15 metų kažin, ar besulauksiu“, – juokavo pašnekovas.
Kone visas R. Benečio gyvenimas sukasi apie ūkį: jis sakė nuo 1976-ųjų dirbęs Vydmantų agroprekybiniame tarybiniame ūkyje sodininku, po to gėlininku – populiariausios gėlės anuomet buvo gvazdikai, rožės ir tulpės. Vėliau ėmėsi ūkininkauti pats. Darbymečiu jo darbo diena prasideda 5–6 val. ryto ir trunka iki sutemų, mat špinatus, smidrus, kopūstus ir kitas daržoves reikia paruošti turgui.
Verda, kepa, raugia
Virtuvės šeimininkės sako, kad smidrai yra nesudėtingai paruošiami kaip garnyras arba pagrindinis patiekalas. Kad nebūtų užgožiamas jų subtilus skonis, užtenka įdėti šiek tiek sviesto arba alyvuogių aliejaus ir kepti keptuvėje arba apvirti 5 min., kad stiebai nesuminkštėtų ir neprarastų traškesio. Beje,
R. Benetis sakė, kad smidrus galima ir paraugti kaip agurkėlius – išlieka traškūs ir pakeičia pirmuosius agurkus, kol sulaukiame jų derliaus.
Smidrai jų žinovų vertinami dėl gurmaniško skonio ir maistinės vertės, jie turtingi vitaminų, mineralų ir skaidulų. Daržininkams rekomenduojama smidrus auginti pomidorų kaimynystėje, nes vieną augalą puolantys kenkėjai nepakenčia jo kaimyno ir atvirkščiai.
Daugiausiai smidrų yra užauginama Kinijoje, tačiau labai didelė jų dalis vietos rinkoje ir suvartojama. O štai didžiausia pasaulyje smidrų eksportuotoja yra Peru Pietų Amerikoje.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
