Šeimos ūkininkai žada netylėti

Iš Varėnoje įvykusios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) konferencijos, kurioje daugiausia diskutuota apie ūkininkavimo nederlingose žemėse iššūkius, smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių ateitį, žemės ūkio politikos prioritetus bei paramą žemdirbiams, dalyviai išsiskirstė ne per geriausios nuotaikos. Didžiausią apmaudą kėlė ne tik neišspręstos ūkininkų problemos, bet ir valdžios atstovų abejingumas – į susitikimą neatvyko nei žemės ūkio ministras, nei kiti valdžios atstovai.

Be aiškios ateities

„Buvom susirinkę atstovai mažiausiai iš 15-os šalies rajonų, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai, institucijų atstovai, bet laukiama šalies valdžia nepasirodė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika atsiuntė tik savo patarėjus, kurie nepajėgūs buvo atsakyti nė į vieną klausimą. Jie ir neslėpė, kad atvažiavo išklausyti“, – pasakojo Kretingos rajono šeimos ūkininkams atstovavęs Pryšmančiuose ūkininkaujantis Mindaugas Šukys.
Renginyje netrūko griežtesnių pasisakymų. Nuskambėjo užuominų apie galimus ūkininkų protestus prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip kalbėjo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė, net ir brangstant kurui žemdirbiai pasirengę traktoriais vykti į Vilnių, jeigu ministras ir toliau dirbs tik su stambiaisiais žemvaldžiais – esą smulkiesiems ūkininkams jau nebėra ko prarasti.
Nors nederlingų ir smėlingų žemių problemos labiau aktualiausios Dzūkijos arba Aukštaitijos kraštams, jų yra ir Žemaitijoje. M. Šukys teigė į konferenciją važiavęs iš solidarumo. Labiausiai skirtingų Lietuvos regionų ūkininkus vienija situacija pieno sektoriuje. Pieno ūkiai nyksta, nes vis sunkiau išsilaikyti, žadėtas Pieno įstatymas nejuda iš vietos.
„Kadangi karvių aš turiu daugiau ir pieno parduodu daugiau, labai skųstis negaliu, palyginti su tais, kuriems mokama po 16 ar 20 centų. Bet, kai litro kaina nesiekia 30-ies centų, tai irgi – kur čia ta gerovė?“ – kalbėjo ūkininkas.
Jo teigimu, apie tą patį kalbama jau daugelį metų. Ministrai keičiasi, pažadai dėl kitokio požiūrio į šeimos ūkius kartojasi, tačiau pagerėjimo ūkininkai nemato.
„Susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų valdžiai mes nerūpim“, – apgailestavo M. Šukys.

Mažųjų ūkių nykimas – Lietuvos problema

Valdžios atstovų ir žemės ūkio ministro K. Mažeikos nedalyvavimu konferencijoje nusivylė ir LŠŪS pirmininkas Arūnas Svitojus. „Matyt, jie nenori mums žiūrėti į akis. Susitikimams su stambiųjų ūkių ir žemės ūkio bendrovių atstovais laiko randa, o šeimos ūkininkai jau ne pirmą kartą liekame be laukto tiesioginio pokalbio“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.
Pašnekovo žodžiais, dėl nenašių žemių dideli, latifundinio pobūdžio, ūkiai Lietuvoje nebekuriami, o smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai nyksta: per 17 metų ūkininkų šalyje sumažėjo apie 170 tūkstančių, vidutiniškai po 27 kasdien.
„Kiekvienas užsidarantis šeimos ūkis reiškia ne tik prarastą pragyvenimo šaltinį jo šeimai. Tai ir mažiau darbo vietų kaime, silpnesnės bendruomenės, mažėjančios galimybės žmonėms likti gyventi regionuose“, – teigė LŠŪS pirmininkas. Jo įsitikinimu, prie šių procesų daug prisideda ir valstybės žemės ūkio politikos sprendimai, kurie ne visiems ūkiams suteikia vienodas galimybes konkuruoti ir išlikti.
Konferencijos akcentu tapo beveik 20 mln. eurų paramos, skirtos kompensuoti pabrangusias trąšas ir kurą, paskirstymas. Šeimos ūkininkų sąjungos atstovai piktinosi, kad, numatant paramos kriterijus, nebuvo atskiros išmokos nei už mėsinius galvijus, nei už daugiametes pievas, ganyklas, nepakankamai įvertintos pievas prižiūrinčių ir pašarus gyvuliams ruošiančių ūkių kuro sąnaudos. Todėl konferencijoje kritikuojami paramos skirstymo kriterijai, keliamas klausimas, ar atsižvelgta į realias skirtingų ūkių išlaidas ir kokia pagalba numatyta tiems žemdirbiams, kurie liko užribyje?
Konferencijos dalyviai reikalavimus iškėlė priimtoje Rezoliucijoje, adresuotoje LR Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai. Šį dokumentą LŠŪS pirmininkas A. Svitojus pavadino konkrečiu keliu į teisingumą, akcentavo, kad politikai turi išgirsti, kad žmonės nori dirbti, kurti ir išlikti kaime.

—

Pagrindiniai Rezoliucijos reikalavimai, tarp kurių – viešai paaiškinti 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro skirstymo kriterijus, nes stambieji žemės ūkio koncernai gavo šimtus tūkst. eurų, o nederlingų žemių ūkiai liko be paramos arba gavo tik simbolines sumas; stabdyti išmokų už mažiau palankias ūkininkauti vietoves mažėjimą, tobulinti žemės našumo vertinimą ir skirti daugiau lėšų jauniesiems ūkininkams bei mišriems šeimos ūkiams; sudaryti palankesnes sąlygas šeimos ūkiams įsigyti valstybinę žemę ir supaprastinti paramos administravimo procedūras ir kt.

kakė makė mob

Parašykite komentarą