Telšių rajonas
Telšių rajono savivaldybė turi 235 socialinius būstus, iš kurių 216 yra apgyvendinti. Nors didžioji dalis būstų užimti, jų poreikis išlieka didelis – 2025 m. patvirtintame sąraše teisę į paramą socialiniam būstui išsinuomoti turi 201 asmuo ar šeima.
Laukimo laikas šiame rajone išsiskiria savo trukme – vidutiniškai socialinio būsto tenka laukti apie 9-erius metus. Per pastaruosius Telšių rajone buvo suteikti 9 socialiniai būstai, bet naujų būstų 2025–2026 m. nebuvo įsigyta ar įrengta.
Didžiausia paklausa fiksuojama Telšių mieste – būtent čia esančių socialinių būstų gyventojai laukia labiausiai. O rajone, už miesto ribų yra mažiau patrauklūs dėl silpnesnės infrastruktūros, ribotų paslaugų ir mažesnių darbo galimybių.
Iššūkiu išlieka ir būstų būklė – vertinama, kad apie 50 proc. socialinių būstų reikia remonto ar atnaujinimo. Nenaudojamų būstų Savivaldybė nelaiko – jie laikinai tušti būna tik remontuojant, o remontą užbaigus skiriami eilėje laukiantiems gyventojams. Socialinio būsto priežiūrai, remontui ir administravimui skiriamos nemažos lėšos: 2025 m. tam panaudota 352 tūkst. Eur, o šių metų biudžete numatyta 354 tūkst. Eur.
Pasak Savivaldybės atstovų, pagrindinė problema išlieka ta pati – augantis socialinio būsto poreikis, kuris didėja greičiau negu galimybės jį patenkinti.
Plungės rajonas
Plungės rajono savivaldybės ir socialinio būsto fonde iš viso yra 267 būstai, iš kurių 196 – socialiniai. Pastarieji visi apgyvendinti.
Socialinio būsto poreikis išlieka reikšmingas – bendroje eilėje laukia 188 asmenys ar šeimos, dar 3 šeimos laukia būsto be eilės. Nors laukiančiųjų skaičius panašus kaip ir kituose regionuose, vidutinis laukimo laikas Plungės rajone yra trumpesnis – apie 5-erius metus.
Per pastaruosius metus Savivaldybė suteikė 10 socialinių būstų, bet 2025–2026 m. naujų neįsigijo. Paklausiausi išlieka 1–2 kambarių būstai, ypač esantys žemesniuose aukštuose. Didesnio ploto mažiau paklausūs, nes daugiavaikių šeimų, laukiančių eilėje, nėra daug.
Kaip ir kituose rajonuose, ryški skirtis jaučiama tarp miesto ir kaimo. Kaimo vietovėse esantys būstai dažnai lieka nepatrauklūs – gyventojai atsisako juos nuomotis dėl atstumo nuo miesto, paslaugų ir darbo galimybių stokos.
Skirtingai negu kai kuriose kitose savivaldybėse, Plungės rajone tik nedaugeliui socialinių būstų reikia didesnio remonto. Tai siejama su tuo, kad būstus administruojanti įmonė nuolat prižiūri jų būklę ir primena nuomininkams laikytis įsipareigojimų, atlikti einamuosius remonto darbus. Nenaudojamų socialinių būstų dabar nėra.
Vis dėlto problemų netrūksta. Pasak Savivaldybės atstovų, dalis nuomininkų nesilaiko nuomos sutarties sąlygų ir neprižiūri būstų, todėl atlaisvinami būna gerokai nusidėvėję. Taip pat iššūkių kelia ir galimybė būsimiems nuomininkams rinktis pageidaujamą vietovę – dėl to Savivaldybei neretai tenka sugaišti daug laiko, kol asmuo ar šeima sutinka nuomotis būstą kaimo vietovėje.
Socialinio būsto remontams per pastaruosius metus Savivaldybė skyrė apie 75 tūkst. eurų.
Mažeikių rajonas
Šio rajono Savivaldybė išsiskiria vienu didesnių socialinio būsto fondų regione – 2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, savivaldybė turėjo 478 socialinius būstus, iš kurių 471 yra išnuomotas. Likusi dalis laikinai būna laisva dėl vykdomų remonto darbų ar procedūrų, reikalingų naujiems nuomininkams įkelti.
Socialinio būsto poreikis išlieka didelis – eilėje laukia 205 asmenys ar šeimos. Vis dėlto, palyginti su kitais rajonais, laukimo laikas čia trumpesnis – bendrojoje eilėje jis siekia apie 4-erius metus.
Per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajone suteikti 76 socialiniai būstai – tai vienas didesnių rodiklių tarp regionų. Savivaldybė taip pat aktyviai plečia socialinio būsto fondą: 2026-ųjų pradžioje Mažeikiuose, Sodų gatvėje, įrengti 32 nauji vieno ir dviejų kambarių butai, o dabar tęsiami darbai – bus įrengta dar 16 socialinių būstų.
Paklausiausi šiame rajone išlieka vieno kambario butai. Mažiau patrauklūs socialiniai būstai, esantys rajono teritorijoje ir Tyliojoje gatvėje (buvusioje ETG teritorijoje).
Savivaldybė nurodo, kad būtinuosius remonto darbus atlieka prieš išnuomodama būstus, o nuomininkai yra įsipareigoję savo lėšomis atlikti paprastąjį patalpų remontą. Dalies būstų, neatitinkančių nuomos reikalavimų, Savivaldybė nenaudoja – jie įtraukiami į parduodamo turto sąrašus ir realizuojami aukciono būdu. Per 2025–2026 metus taip parduota 11 būstų.
Socialinio būsto priežiūrai ir atnaujinimui skiriamos reikšmingos lėšos: 2025 m. remonto darbams panaudota 146,4 tūkst. eurų, o per pirmuosius šių metų mėnesius – jau 195,5 tūkst. eurų. Atliekami įvairūs darbai – nuo elektros instaliacijos iki šildymo sistemų ar langų keitimo.
Kretingos rajonas
Kretingos rajono savivaldybei priklauso 69 socialiniai būstai, iš kurių 67 yra nuomojami. Nors fondas nėra didelis, socialinio būsto poreikis išlieka aktualus – 2026 m. balandžio 9 d. duomenimis, laukiančiųjų sąraše buvo 106 asmenys ar šeimos.
Vidutinė laukimo trukmė Kretingos rajone siekia 6–7 metus. Per 2025-uosius suteikti 2 socialiniai būstai, o 2026 metais – 1, todėl eilės mažėja lėtai.
Nors naujų būstų kol kas neįsigyta, Savivaldybė planuoja plėtrą – 2025 m. pradėtas rengti naujo socialinio būsto daugiabučio projektas. Numatyta statyti trijų aukštų 44 butų namą, skirtą daugiavaikėms šeimoms ir asmenims su negalia, kuriems reikalingas pritaikytas būstas. Statybos darbus planuojama pradėti šiemet, finansavimą numatant iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžeto lėšų.
Kaip ir kituose rajonuose, paklausiausi išlieka vieno kambario butai mieste – dauguma laukiančiųjų yra pavieniai asmenys. Labiausiai trūksta didesnių būstų arba butų žemesniuose aukštuose, tinkamų šeimoms su vaikais ar asmenims su negalia.
Didžioji dalis socialinių būstų yra suremontuoti ir pritaikyti gyventi – juose įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Nuomininkai įsipareigoja prižiūrėti būstus ir prireikus atlikti kosmetinį remontą. Dabar 2 būstai nenaudojami: vienas remontuojamas, kitas netinkamas nuomai, todėl planuojama keisti jo paskirtį ir pritaikyti bendram gyventojų naudojimui.
Socialinio būsto remontui 2025 m. skirta 36,2 tūkst. Eur, 2026 m. – 9 tūkst. eurų.
Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį į sisteminę problemą – socialinis būstas dažnai tampa ilgalaikiu sprendimu, nors turėtų būti laikina pagalba. Kadangi teisės aktai nenumato nuomos termino, tie patys asmenys būstuose gyvena daugelį metų, o tai ilgina laukiančiųjų eiles. Papildomų sunkumų kelia ir naujų būstų įsigijimas – skelbiant pirkimo konkursus neretai nesulaukiama nė vieno pasiūlymo.
Klaipėdos rajonas
Klaipėdos rajono savivaldybė dabar turi 69 socialinius būstus, iš kurių 46 yra Gargždų mieste. Beveik visi jie apgyvendinti – laisvas yra tik vienas būstas Judrėnuose, siūlomas nuomai, tačiau dėl vietos jis sulaukia mažesnio susidomėjimo.
Socialinio būsto poreikis rajone išlieka aktualus – šiuo metu jo laukia 79 asmenys ar šeimos, o bendrame sąraše yra 156 laukiančiųjų. Laukimo trukmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau vertinant pirmuosius eilėje esančius prašymus matyti, kad kai kurie gyventojai laukia jau nuo 2018–2021 m., todėl laukimo laikas gali siekti kelerius metus.
Socialinio būsto suteikimas čia vyksta nuosekliai, bet ne itin sparčiai – 2023 m. sudarytos dvi nuomos sutartys, 2024 ir 2025 m. – po penkias. Paskutinis socialinis būstas įsigytas 2024 m.
Paklausa šiame rajone priklauso nuo laukiančiųjų poreikių: vieniems reikalingi mažesni – 1–2 kambarių – būstai, kitiems – didesni šeimoms su vaikais. Ypač jaučiamas pritaikytų būstų trūkumas asmenims su negalia – reikalingi sprendimai, užtikrinantys patogų patekimą, judėjimą ir savarankišką naudojimąsi.
Kaip ir visur, mažiau paklausūs išlieka būstai kaimiškosiose vietovėse. Dauguma laukiančiųjų pageidauja gyventi Gargžduose, kur lengviau pasiekti darbą, ugdymo ir gydymo įstaigas, kitas paslaugas. Tai patvirtina ir Judrėnuose esantis būstas, kuris, nepaisant atlikto remonto, vis dar nesulaukia nuomininkų dėl sudėtingesnio susisiekimo.
2025 m. socialinio būsto remontui ir priežiūrai skirta per 97 tūkst. Eur, o lėšos daugiausiai naudojamos esamam fondui išlaikyti ir parengimui nuomai.
Savivaldybė neišskiria vienos problemos, bet akcentavo, kad didžiausi iššūkiai susiję su gyventojų lūkesčiais dėl būsto vietos, jo pritaikymo individualiems poreikiams, ypač asmenims su negalia, bei nuolatiniu poreikiu skirti lėšų būstams atnaujinti.
Rietavo savivaldybė
Ši Savivaldybė turi 44 socialinius būstus, iš kurių 43 yra apgyvendinti. Nors bendras būstų skaičius nėra didelis, socialinio būsto poreikis išlieka stabilus – laukiančiųjų sąraše yra 56 asmenys ar šeimos.
Vidutinė laukimo trukmė Rietave siekia apie 5–6 metus. Per 2025 m. buvo suteikti 3 socialiniai būstai, o šiemet kol kas dar nesuteiktas nė vienas, todėl eilės mažėja lėtai.
Savivaldybė įgyvendina socialinio būsto plėtros projektą – vykdomas pastato, esančio L. Ivinskio gatvėje Nr. 3, kapitalinis remontas, kurį užbaigus planuojama įrengti 12 naujų socialinių būstų. Projekto pabaiga numatyta šią vasarą.
Paklausiausi Rietavo savivaldybėje išlieka dviejų kambarių butai su patogumais, tačiau didžiausias trūkumas jaučiamas mažesnių – vieno kambario – būstų segmente, kadangi dauguma laukiančiųjų yra pavieniai asmenys.
Sunkiau apgyvendinami kaimo vietovėse esantys socialiniai būstai – gyventojai dažniau renkasi apsigyventi arčiau miesto dėl patogesnio susisiekimo ir paslaugų prieinamumo.
Iššūkiu išlieka ir būstų būklė – vertinama, kad apie pusė socialinių būstų reikalauja remonto ar atnaujinimo. Dabar yra vienas neapgyvendintas būstas, kuris laikomas rezerve nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, gaisro ar kitos nelaimės atveju, siekiant operatyviai apgyvendinti nukentėjusius gyventojus.
Socialinio būsto priežiūra ir einamieji remonto darbai finansuojami iš surenkamo nuomos mokesčio bei savivaldybės biudžeto lėšų. Taip pat vykdomas projektas, kuris ateityje leis padidinti socialinio būsto fondą.
Savivaldybė atkreipia dėmesį į nuolat besikeičiančią situaciją – nors dalis laukiančiųjų kasmet išbraukiami iš sąrašo, atsiranda naujų asmenų ir šeimų, todėl bendras laukiančiųjų skaičius išlieka panašus. Tai rodo, kad socialinio būsto poreikis Rietave išlieka stabilus ir ilgalaikis.
Skuodo rajonas
Skuodo rajono savivaldybė turi 53 socialinius būstus, apgyvendinti visi. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąraše yra 55. Vidutinis laukimo laikas yra apie 2–3 metai. Per 2025-uosisus išnuomoti 7 socialiniai būstai. Šiemet dar neišnuomota nė vieno.
Per 2025–2026 m. laikotarpį Savivaldybė neįsigijo nė vieno socialinio būsto. Šio rajono savivaldybė pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ yra gavusi ES finansavimą ir perka du butus po 3 kambarius daugiavaikėms šeimoms ir du butus po 1 kambarį asmenims su negalia. Bet parduodamų butų pasiūla Skuodo rajone nedidelė, tad kol kas nėra nupirktas nė vienas būstas.
Labiausiai paklausūs 1 kambario būstai. Jie skiriami atsižvelgiant į asmenų skaičių ir būsto kvadratūrą. Iš 55 laukiančiųjų eilėje 39 yra vieniši asmenys. Mažiau paklausūs yra būstai be komunalinių patogumų ir tie, kuriems reikia remonto. Dabar dar yra 7 socialiniai būstai, kuriems reikalingas kapitalinis remontas.
2025 m. socialinių būstų remontui Skuodo rajono savivaldybė skyrė 43 tūkst. 389 Eur. Buvo suremontuoti vonios ir tualeto kambariai, pakeisti susidėvėję langai, durys. Keliuose butuose padarytas kosmetinis remontas.
Pagrindinė problema – socialinių būstų trūkumas. Esamas fondas neatitinka augančios paklausos, ypač trūksta mažesnių (1 kambario) būstų, tinkamų vieniems gyvenantiems asmenims. Taip pat nepavyksta įsigyti naujų būstų dėl labai mažos pasiūlos.
Bendra situacija
Apžvelgus skirtingų savivaldybių duomenis, ryškėja pasikartojančios tendencijos. Socialinio būsto pasiūla daugelyje rajonų nepasiveja augančio poreikio, todėl laukiančiųjų eilės išlieka ilgos, o kai kuriais atvejais būsto tenka laukti ne vienerius metus.
Taip pat akivaizdu, kad daugelyje savivaldybių trūksta vieno kambario būstų, tinkamų pavieniams asmenims, bei pritaikytų žmonėms su negalia. Taip pat mažiau paklausūs yra esantys kaimiškosiose vietovėse.
Visa tai rodo, kad socialinio būsto problema Lietuvoje yra kompleksinė – svarbu ne tik didinti būstų skaičių, bet ir geriau atliepti realius gyventojų poreikius bei gyvenimo sąlygas.
