Konferencijos iniciatyva gimė iš nuolatinio dialogo su seniūnais, kurie kelia vis daugiau klausimų dėl teisės aktų pokyčių ir jų taikymo praktikoje. Kaip akcentavo renginį moderavusi Seimo narė Violeta Turauskaitė, tokio formato susitikimai leidžia ne tik išgirsti aktualias problemas, bet ir ieškoti bendrų sprendimų.
„Prieš pradėdama dirbti Seime, dirbau Kretingos rajono savivaldybėje, todėl puikiai suprantu vietos savivaldos kasdienybę. Šiuo metu dirbdama Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete matau, kaip svarbu priimant sprendimus remtis realia praktika. Seniūnai yra arčiausiai žmonių, todėl jų įžvalgos – itin vertingos“, – sakė V. Turauskaitė.
Renginio dalyvius pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Lietuvos savivaldybių asociacijos vardu Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Jonuševičius, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas. Sveikinimo kalbose nuskambėjo vieninga mintis, kad stipri seniūnija – tai stiprios bendruomenės pagrindas.
Didelis dėmesys konferencijoje skirtas socialinei politikai vietos lygiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pranešime „Seniūnijos vaidmuo įgyvendinant socialinę politiką“ akcentavo, kad būtent seniūnijose pirmiausia pastebimos socialinės problemos, todėl jų vaidmuo yra itin reikšmingas.
Po pranešimo įvykusioje diskusijoje „Seniūnijos socialinė atsakomybė: praktiniai iššūkiai vietos lygmeniu“ buvo aptarti konkretūs iššūkiai – nuo socialinės paramos administravimo iki gyventojų užimtumo skatinimo. Diskusijoje dalyvavę seniūnai dalijosi praktine patirtimi, akcentuodami, kad dažnai susiduriama su ribotais ištekliais, didėjančiais gyventojų lūkesčiais ir sudėtingais teisės aktų reikalavimais.
Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič savo pranešime „Seniūnijos teisinis reglamentavimas vietos savivaldos sistemoje“ išsamiai aptarė esamą teisinę bazę ir numatomus pokyčius. Jo pastebėjimu, būtina užtikrinti aiškesnį seniūnijų statusą ir suteikti joms daugiau veiklos lankstumo.
Antrojoje diskusijoje „Ar pakanka galimybių, kad bendruomenės lūkesčiai taptų savivaldos galimybėmis?“ dėmesys buvo sutelktas gyventojų įtraukimui į sprendimų priėmimą, kalbėta apie vidaus sandorių sudarymo reikalingumą, dalyvaujamąjį biudžetą, seniūnaičių pareigas ir rinkimų tvarkos siūlomus pokyčius. Diskusijos dalyviai sutarė, kad bendruomenių aktyvumas auga, tačiau ne visada savivaldos struktūra spėja prie to prisitaikyti.
Abiejų ministrų pasisakymuose ir diskusijose nuosekliai akcentuota, kad seniūnija yra arčiausiai žmogaus esanti valdžios grandis. Būtent čia gyventojai pirmiausia kreipiasi pagalbos, todėl seniūnijų stiprinimas yra viena svarbiausių sąlygų efektyviai savivaldai.
Apibendrinant prieita vieningos nuomonės, kad seniūnijos yra ne tik administraciniai vienetai, bet ir svarbūs socialiniai, bendruomeniniai centrai. Būtent čia geriausiai atsiskleidžia teisės aktų trūkumai, praktiniai jų taikymo sunkumai ir realūs gyventojų poreikiai. Tačiau turime sutikti, kad esama ir didelių skirtumų tarp seniūnijų – ypač skiriasi miestų ir rajoninių seniūnijų atliekamos funkcijos ir teikiamos paslaugos. O ir Lietuvoje situacija nėra vienoda šiuo metu – 57 savivaldybėse yra įsteigtos 534 seniūnijos, kurios skiriasi tiek prižiūrimu plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Analogiškai skiriasi ir seniūnų atlyginimų koeficientai.
Diskusijose seniūnai kėlė klausimą dėl seniūnijų funkcijose numatyto žodžio „dalyvauja“ – funkcijų nurodyta daug, tačiau realiai paslaugos centralizuojamos, seniūnai neturi pakankamai informacijos iš vaiko teisių specialistų ir pan. Diskutuota, kad,esant skirtingoms seniūnijoms, konkrečios funkcijos turėtų būti aiškiai apibrėžtos nuostatuose.
Konferencijoje Kretingos rajono savivaldybei atstovavo Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė, Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė, Kretingos seniūnė Lina Rimkienė ir Kartenos seniūnė Alina Jonutienė. J. Ažondenienė dalyvavo panelinėje diskusijoje apie seniūnijų vaidmenį įgyvendinant socialinę politiką, dalijosi šioje veiklos srityje Kretingos rajono seniūnijų turima patirtimi.
Seimą artimiausiu metu pasieks Vidaus reikalų ministerijos parengti Vietos savivaldos ir lydinčių įstatymų pakeitimo projektai, todėl jų svarstymų stadijoje bus galima atsižvelgti į konferencijoje išsakytas pastabas.
„Tokio pobūdžio diskusijos leidžia identifikuoti spragas, stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų valdžios grandžių ir kurti pagrindą ateities sprendimams, kurie būtų ne tik teisiškai pagrįsti, bet ir atitiktų žmonių lūkesčius“, – apibendrino V. Turauskaitė.
