Šis paukštis tituluotas dėl nepalankaus jos apsaugos statuso tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Pasak draugijos vadovo Liutauro Raudonikio, pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kriterijus, šios rūšies būklė vertinama kaip pažeidžiama. Pagal nykimo mastus dryžagalvė kryklė priskiriama paukščiams, kuriems gresia išnykimas.
Viena svarbiausių rūšies nykimo priežasčių laikomas šlapių pievų ir žemapelkių sausinimas, jų pavertimas intensyviai naudojamomis žemės ūkio naudmenomis, taip pat vandens telkinių tarša dėl intensyvaus ir chemizuoto ūkininkavimo. Neigiamą poveikį daro ir klimato kaita – ypač pavasario bei vasaros pradžios sausros. Spartėjant vandens telkinių eutrofikacijai, užželia jaunikliams svarbios atviros seklumos.
Lietuvoje dryžgalvės kryklės dažniausiai peri paežerių ir paupių ekstensyviai naudojamose pievose, atvirose šlapiose ar pelkėjančiose pievose, žemapelkėse bei vandeningose pelkėse su viksvų kupstais. Jos gali perėti ir didesniuose žuvininkystės ūkiuose. Optimali buveinė – dideli sezoniškai užliejamų pievų plotai su seklių vandens telkinių, kanalų ar po potvynių ilgai išliekančių vandens balų mozaika. Maitinimuisi svarbiausi atviri ir seklūs vandens telkiniai.
Tyrimų, atliktų 2022 m. duomenimis, tik trečdalyje tirtų rūšiai tinkamų teritorijų buvo aptikta dryžgalvė kryklė. Daugiausia jų rasta Nemuno žemupyje ir rytinėje Lietuvos dalyje, o Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje šios rūšies beveik neaptikta.
Siekdama surinkti daugiau duomenų apie rūšies paplitimą ir tikrąją jos būklę, Lietuvos ornitologų draugija 2026 m. inicijuos dryžgalvės kryklės inventorizaciją visos šalies mastu. Daugiau informacijos apie planuojamus tyrimus, duomenų rinkimo metodiką ir jų pateikimo būdus bus paskelbta vėliau.
Draugija tikisi aktyvaus organizacijos narių ir paukščių stebėtojų įsitraukimo. Tik turėdami kuo išsamesnius duomenis apie rūšies paplitimą ir jos nykimo mastą galėsime efektyviau planuoti bei įgyvendinti dryžgalvės kryklės apsaugos priemones.
