Paskirstė užduotis
Pratybose ugniagesiai gelbėtojai praktiškai pritaikė teorines žinias, atlikdami gelbėjimo darbus pastatų griūčių sąlygomis. Pareigūnai mokėsi stabilizuoti nestabilias pastatų konstrukcijas, formuoti ertmes, skirtas žvalgybai ir nukentėjusiesiems transportuoti, praktiškai išbandė tarnybose turimą gelbėjimo įrangą. Taip pat ugniagesiai gelbėtojai išbandė specialiąją įrangą praktinėse užduotyse, tobulino skirtingų padalinių tarpusavio sąveiką, atlikdami bendras užduotis, ir stiprino štabo narių darbo įgūdžius.
Dvidešimt pratybose dalyvavusių ugniagesių buvo suskirstyti į dvi komandas-skyrius, kuriems buvo pateiktos skirtingos užduotys. Pirmoji komanda į sugriuvusį pastatą turėjo patekti per stogą ir lynais iš griuvėsių ištraukti nukentėjusįjį. „Iš medžio balkių susikonstruokite vadinamąjį ožį, ant kurio užkabinsite lynus ir iškelsite žmogų“, – ugniagesiams užduotį paaiškino pratybas kuravęs tarptautinę patirtį turintis Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Rustamas Žumajevas.
Antras skyrius iki nelaimėlio turėjo patekti per griuvėsių sienas, jose išmušdami tokio dydžio skylę, kad pro ją tilptų žmogus, uždėtas ant neštuvų. „Svarbiausia atliekant darbus griuvėsiuose laikytis visų saugumo reikalavimų, nes tai, mano manymu, vieni pavojingiausių gelbėjimo darbų“, – susirinkusiesiems ugniagesiams akcentavo R. Žumajevas.
Pratybose dalyvavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyrius, 1-oji ir 2-oji komandos, Tauragės, Palangos, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos.
Vyko antrą kartą
Pajėgų valdymo skyriaus specialistas Arnoldas Varačinskas įvardijo, kad tokio pobūdžio pratybos apskrityje įvyko antrą kartą, kiek anksčiau jos organizuotos Šilutės rajone. „Savo patirtimi dalijosi ir trys ugniagesiai iš Tauragės, kurie yra dalyvavę tarptautinėse misijose dirbant griuvėsiuose ir iš jų gelbstint žmones“, – sakė jis.
Buvusio paukštininkystės ūkio pastatus Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pasirinko neatsitiktinai. „Mano žiniomis, šie pastatai bus griaunami, o mes ir ieškojome vietos, kur galėtume ardyti sienas, stogą“, – teigė R. Žumajevas.
Iš pažiūros atrodo, kad Kurmaičiuose esantys pastatai kelia pavojų – įgriuvusiais stogais, sienomis, netvirtų konstrukcijų, tačiau, R. Žumajevo vertinimu, jie – pakankamai saugūs lyginant su realiomis ekstremaliomis situacijomis: „Esu dalyvavęs misijose Turkijoje ir Venesueloje, kur po žemės drebėjimų gausios pajėgos iš įvairių pasaulio šalių ieškojo griuvėsiuose likusių žmonių. Ten nuvykus vaizdas kraupus – iš pastatų buvo likę kalnai griuvėsių, kur dirbti – išties pavojinga.“
Tarptautinės pagalbos teikimo komandos narys Rustamas su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo ir jautriu prisiminimu iš misijų užsienyje: „Griuvėsiuose ieškant dingusių žmonių, šalia mūsų, ugniagesių, visada būdavo jų artimieji ir laukdavo. Man, deja, neteko rasti gyvųjų, tačiau artimieji mums vis tiek dėkodavo ir už rastą mirusiojo kūną. Mačiau, kaip kolegos rasdavo ir gyvųjų, tos akimirkos džiugindavo.“
Šiandien ugniagesių galimybės platesnės
Klaipėdos apskrityje priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos maždaug prieš metus sukomplektavo vieną specialiai gelbėjimo darbams skirtą automobilį, kuris buvo naudotas ir pratybose. „Jame turime įvairios įrangos – betoninėms, medinėms konstrukcijoms pjauti, gręžti skirtų įrankių, generatorių, apšvietimo prietaisų, žmogaus kūnui stabilizuoti reikalingų lentų ir panašiai, – įvardijo Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Laurynas Uselis. – Tai įprastas ugniagesių automobilis, kuris buvo modifikuotas ir pritaikytas gelbėjimo darbams. Jis sukomplektuotas taip, kad galėtume atlikti įvairesnius darbus ir turėtume daugiau galimybių reaguoti į skirtingas situacijas.“
Toks automobilis ugniagesiams suteikia daugiau galimybių atlikti įvairesnius darbus. „Tam tikrų priemonių turėjome, buvome šiek tiek pasiruošę griūties darbams. Tačiau ankstesnė įranga veikė kiek kitokiu principu. Turėjome ir priekabų, skirtų tam tikriems darbams atlikti, tačiau dabar mūsų galimybės yra gerokai platesnės. Jeigu susiduriame su rimtesne situacija, galime pasitelkti papildomas technines priemones. Turime seisminę įrangą, garsinius klausymosi prietaisus, vibracijos aptikimo įrangą. Šiomis priemonėmis lengviau nustatome, ar griuvėsiuose yra žmonių, tikriname, ar atlaikys statinio konstrukcijos, kad išvengtume daugiau nelaimių“, – paaiškino L. Uselis.
—
