Demografinės sūpynės
Senstančios visuomenės pjūvį geriausiai atspindi demografinės senatvės koeficientas, rodantis kiek pagyvenusių (65 metų ir vyresnių) žmonių tenka 100-ui vaikų (iki 15 metų). Vertinant pagal tai matome savotišką demografinį fenomeną – Klaipėdos rajoną. Jis šiuo metu – jauniausias šalyje, senatvės koeficientas čia siekia vos 80. Dėl vadinamosios suburbanizacijos (jaunos šeimos keliasi iš miesto į rajoną), čia vaikų skaičius smarkiai viršija senjorų skaičių.
Mažeikiai dėl stipresnės pramoninės bazės išlaiko stabilesnę demografinę struktūrą, nemažai jaunų šeimų dėl artumo pajūriui pritraukia ir Kretinga. Vidurio Žemaitijoje, Plungėje, Rietave ir Telšiuose, senėjimo tendencijos yra šiek tiek stipresnės už bendrą Lietuvos vidurkį. Čia 100-ui vaikų jau tenka apie 140–150 senjorų. O Skuodo rajonas nuolat atsiduria tarp labiausiai senstančių ir besitraukiančių savivaldybių. Dėl periferinės padėties ir žemo gimstamumo darbingo amžiaus gyventojų dalis čia sparčiai traukiasi, o senjorų skaičius beveik dvigubai viršija vaikų skaičių.
Šie skaičiai aiškiai rodo, kad Vakarų Lietuvos savivaldybės sparčiai žengia į amžių, kai vyresnioji karta tampa neatsiejama ir itin gausia visuomenės dalimi. Jei žvelgtume tik į grafikus, galėtų pasirodyti, kad regionas tyliai sensta. Tačiau aktyvios vietos bendruomenės ir senjorus vienijančios organizacijos griauna šiuos stereotipus. Energijos ir noro įdomiai leisti laiką senjorai dabar turi daugiau negu bet kada. Tad pasidomėkime, kokių veiklų senjorams galima rasti skirtingose savivaldybėse.
Senjorus buria kelios dešimtys organizacijų
Telšių rajone veikia kelios dešimtys vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų, klubų ir draugijų. Tarp aktyviausiųjų – Trečiojo amžiaus universitetas (TAU), pensininkų sąjunga „Bočiai“, pagyvenusių žmonių bendrija „Rudens vakaras“, Degaičių senjorų klubas, Eigirdžių pagyvenusių žmonių klubas, klubas „Žarėnų senjorai“.
Kad šių organizacijų veikla – aktyvi ir reikalinga, rodo skaičiai. Telšių TAU vienija 300 senjorų, įstaiga turi du filialus: Tryškių ir Varnių. TAU daugiausia dėmesio skiria mokymuisi visą gyvenimą, meninei ir kūrybinei veiklai. Organizuojamos paskaitos, konferencijos, kūrybinės dirbtuvės, edukacinės ir pažintinės išvykos, veikia meno kolektyvai.
Kaip sako Telšių TAU direktorė Danutė Juškienė, senjorai neretai susiduria su vienišumo jausmu, kuris aplanko netekus aktyvios darbinės veiklos ar palaidojus antrąją pusę. „Džiugu, kad mūsų senjorai neužsisklendžia, įsijungia į įvairias veiklas, kurias siūlo TAU. Na, o mums išlieka opus erdvesnių, visų fakultetų veiklai tinkamų patalpų klausimas. Norėtųsi, kad finansavimo klausimas būtų sprendžiamas valstybiniu lygmeniu“, – sakė D. Juškienė.
Nuošaly stengiasi nelikti ir Telšių rajono savivaldybė. Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą ji skatina finansuodama minėtų organizacijų projektus, prisidėdama prie senjorams skirtų veiklų organizavimo. Pernai vyresnio amžiaus žmonių visuomeninės veiklos skatinimo projektams Savivaldybė skyrė 24 tūkst. eurų, šiemet išdalinta dar didesnė suma – 40 tūkst. eurų.
Ryškiu Savivaldybės dėmesio senjorams pavyzdžiu galima laikyti praėjusiais metais Telšiuose organizuotą Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai skirtų renginių ciklą. Visą savaitę vyko senjorams skirtos kultūrinės, edukacinės ir bendruomeninės veiklos, o spalio 1-ąją Telšių kultūros centre surengta šventinė popietė, įteiktos padėkos aktyviausiems senjorams. Šiemet ši iniciatyva bus tęsiama.
Susiduria su finansiniais iššūkiais
Sudėję rankų nesėdi ir Mažeikių krašto senjorai. Jie buriasi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus „Senjorų klubą“, kuris kviečia judėti, sveikai maitintis ir mokytis. Mažeikių TAU rengia paskaitas, kviečia mokytis užsienio kalbų, informacinių technologijų, keliauti. Įstaiga turi apie 300 narių, veikia 12 fakultetų bei ne vienas kolektyvas.
Mažeikių TAU vadovė Anita Avdaljan džiaugiasi, kad studentai yra itin aktyvūs bei veiklūs, nors neretai tenka susidurti su finansiniais iššūkiais. Dėl to ne visi norintys gali vykti į bendras keliones, kartais negelbsti net ir taikoma 20 procentų nuolaida. A. Avdaljan teigimu, dėl šios priežasties pažintinės išvykos neretai apsiriboja tik Mažeikių rajonu. Dėl pabrangusio kuro ir išaugusių autobusų nuomos kainų savo veiklą tenka apriboti ir meno kolektyvams – jiems tampa vis sudėtingiau išvykti koncertuoti į kitus rajonus. „Kažkodėl žinomiems atlikėjams bendruomenės negaili tūkstančių eurų, o saviveiklininkams negali padengti nė kuro išlaidų“, – apgailestavo A. Avdaljan.
Kaip bebūtų, vietos įstaigos bei organizacijos randa būdų, kaip išvilioti senjorus iš namų, įtraukti į kultūrinę veiklą. Graži iniciatyva – Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sumanytas ir vykdomas „Socialinis receptas“. Prie šios iniciatyvos prisijungę senjorai (o jų jau yra apie 100) nuolat gauna informaciją apie mieste vykstančius kultūros, sveikatos, sporto, edukacinius ar kitokius nemokamus renginius.
Šią iniciatyvą kuruojantis biuro specialistas Irmantas Sujeta džiaugiasi, kad nemaža dalis mažeikiškių, gavusių šią informaciją, aktyviai dalyvauja renginiuose. O specialistas savo ruožtu retkarčiais vis pakviečia juos susitikti neformaliam pabendravimui, nes senjorai labiausiai pasigenda būtent gyvo ryšio.
Svarbi ne tik finansinė, bet ir moralinė parama
Vienas aktyviausių Plungės rajone – pagyvenusių žmonių klubas „Pilnatis“, vienijantis apie 50 narių. Klube veikia choras, moterų ansamblis, šokių kolektyvas, dramos būrelis. Organizacija siekia, kad vyresnio amžiaus žmonės išliktų aktyvūs, įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą ir prasmingai leistų laiką.
Įdomu tai, kad klubo nariai ir patys prisideda prie socialinės pagalbos, lanko ligotus, vienišus senjorus, padeda apsirūpinti maistu.
Aktyviai veikia ir Plungės rajono buvusių tremtinių nevyriausybinė organizacija „Paliesti tremties“, kurios rūpestis – istorinės atminties išsaugojimas, tremties ir rezistencijos istorijos pristatymas jaunajai kartai.
Plungės TAU – didžiausias pagyvenusių žmonių sambūris Plungės rajone, vienijantis apie 400 lankytojų. Veikia 5 fakultetai, 4 klubai (tarp jų – net ir anglų kalbos), 3 meno saviveiklos kolektyvai. „Morališkai ir finansiškai mus remia Plungės rajono savivaldybė, Paslaugų ir švietimo centras, kurio patalpose veltui ir veikia mūsų TAU. Labai geranoriškai mūsų universiteto studentus šefuoja Plungės sporto ir rekreacijos centras, Plungės visuomenės sveikatos biuras.
Savo veikloje kažkokių ypatingų problemų neturime, gal tik norėtųsi, kad žinomų Lietuvoje lektorių paslaugos mums, senjorams, būtų pigesnės“, – sakė Plungės TAU rektorius Stanislovas Tutlys.
„Svarbiausia – užimtumas, bendravimas. Džiaugiamės Savivaldybės rūpesčiu ir parama. Patys sudėtingiausi yra finansiniai atsiskaitymai įgyvendinant projektus. Pasigendame greitesnių vizitų pas gydytojus, gyventojams priimtinesnių socialinių paslaugų, didesnio finansavimo senelių namams, nes patekimas į juos yra labai ilgas ir sudėtingas“, – kalbėjo „Paliesti tremties“ vadovė Liucija Bertulienė.
Aktyvūs ir sporto salėje, ir baseine
Aktyvios veiklos galimybių senjorai nestokoja ir Rietave. Tai liudija 15 metų veikiantis Rietavo TAU, vienijantis apie 150 senjorų. Į buvusios Žemaitijos kolegijos auditorijas dabar senjorai renkasi ne tik išgirsti įdomią paskaitą, bet ir pabendrauti, dalyvauti literatų klubo „Šviesa“, šokių kolektyvo „Ringė“ ar moterų vokalinio ansamblio „Riveda“ veikloje. Šie kolektyvai aktyviai koncertuoja vietos renginiuose, taip pat atstovauja Rietavui už miesto ribų.
Prie senjorų aktyvumo prisideda ir Rietavo savivaldybė. Pernai skyrė lėšų Rietavo TAU projektui „Aktyvus senėjimas – geroji patirtis“, taip pat kartu su Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija prisideda prie Rietavo TAU įgyvendinamo projekto „Socialinė integracija modernioje visuomenėje“. Šis projektas senjorus ir žmones su negalia įtraukia į fizinio aktyvumo užsiėmimus sporto salėje ir baseine, paskaitose, protų mūšiuose, bendruose renginiuose ir išvykose.
Tai rodo, kad Savivaldybės požiūris į senjorų veiklą neapsiriboja vien renginių organizavimu. Siekiama, kad vyresnio amžiaus asmenys išliktų aktyvūs, domėtųsi sveika gyvensena, bendrautų, keliautų, išsaugotų socialinius ryšius.
Investicija į senjorus atsiperka
Kretingos rajone veikia kelios aktyvios senjorų organizacijos: tai Kretingos TAU, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kretingos skyrius ir Kretingos senjorų bendruomenė.
Kretingos TAU buria gausią (daugiau negu 200) senjorų bendruomenę, kuri mokosi šešiuose fakultetuose. Populiariausios veiklos – sveikatinimo užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, pažintinės kelionės ir bendrystės renginiai. Senjorai taip pat aktyviai lanko šokių ir teatro grupes, vokalinį ansamblį, fotografijos, dailės, rankdarbių, šiaurietiško ėjimo, kulinarijos, protmūšių ir sveikatos studijas.
Graži iniciatyva, skirta senyvo amžiaus žmonėms, – Kretingos rajono švietimo centro kartu su vietos verslininkais organizuojama akcija „Kava senjorui“. Jos metu miesto kavinės kviečia senjorus pasivaišinti puodeliu kavos ar arbatos. Tai paprastas, bet labai šiltas gestas, skatinantis bendravimą ir mažinantis vienišumą.
Kretingos TAU tarybos pirmininkės Irenos Plaščinskienės teigimu, senjorai yra labai aktyvūs ir smalsūs – jie noriai mokosi, keliauja, kuria ir dalyvauja bendruomenės veiklose. „Žinoma, norų ir idėjų turime daugiau nei leidžia resursai, todėl tikimės, kad ateityje senjorų veikloms bus skiriama dar daugiau dėmesio. Investicijos į senjorus visada grįžta su kaupu – aktyvia, stipria ir laiminga bendruomene“, – teigė ji.
Prisideda ir parapija
Gražus pavyzdys, kad senjorus gali burti ne tik Savivaldybė, bet ir parapija – Klaipėdos rajone, Endriejave, veikiantis parapijos socialinės globos dienos centras. Jis kviečia vyresnio amžiaus gyventojus susitikti, bendrauti, dalyvauti įvairiose veiklose. Vyksta dainavimo, rankdarbių užsiėmimai, mankštos, žaidimų popietės, maldos valandėlės, susitikimai, išvykos. Lankytojai šį centrą vadina „antraisiais namais“, pabrėždami, kad galimybė išeiti iš namų, susitikti su bendraminčiais ypač svarbi vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Klaipėdos rajono TAU vienija per 300 studentų. Prie šios įstaigos yra įkurta pasaulio tautų šokių studija „Skinija“, kuri vyksta su programa po visą Žemaitiją ir taip garsina Klaipėdos rajoną. Tie, kurių nevilioja šokiai, aktyviai stiprina savo sveikatą lankydami pusiausvyros išlaikymo ir tempimo užsiėmimus, linijinius šokius. Pajudėti senjorus kviečia ir Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuojantis „Aš judu“ ir „Futbolas vaikščiojant“ programas.
Klaipėdos rajono savivaldybė prie senjorų gerovės prisideda finansuodama TAU veiklas, taip pat taiko nuolaidas apsilankymams kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigose. Antai Gargžduose veikiančiame baseine su pensininko pažymėjimu taikoma 50 proc. nuolaida.
Daug veiklų pagyvenusiems žmonėms siūlo ir J. Lankučio viešoji biblioteka. Viena naujausių – biblioterapijos užsiėmimas baseine. Tai išskirtinė patirtinė veikla, vienijanti literatūrą, vandens teikiamą atsipalaidavimą ir sąmoningus pratimus. Senjorai joje gali dalyvauti nemokamai.
Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkė bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Liudmila Michinienė iš kitų išskyrė Švietimo centro vykdomą Erasmus+ projektą „Įtraukus bendruomeniškumas tvarumo praktikų plėtojimui“, kuris suteikė galimybę TAU senjorams savanoriams kartu su Švietimo centro komanda vykti į Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Italiją, Portugaliją, Islandiją, Maltą mokytis ir stebėti įvairias veiklas.
Mokosi anglų kalbos, semiasi teisinių žinių
Skuodo TAU turi 50 narių. Senjorai renkasi į anglų kalbos kursus, veikia šokių kolektyvas „Vėjūnė“, kiekvieną penktadienį senjorus sukviečia intelektinis žaidimas „Kas ir Kodėl?“. Paskaitų ir užsiėmimų įvairovė plati: informacinės technologijos, meno pažinimas, sveika gyvensena, teisinis raštingumas…
Skuodo rajone vyresnio amžiaus žmones vienija ir Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, rajone ir už jo ribų plačiai žinomas bendrijos saviveiklos ansamblis „Prisiminimų rožė“ (vad. Joana Viščiūnienė). „Bočiai“ per pastarąjį dešimtmetį įgyvendino ne vieną išskirtinę iniciatyvą. Pavyzdžiui, stoties prieigose pastatė paminklą ištremtiesiems iš Skuodo rajono, pasodino 100 rožių miesto parke Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, ant Skuodo rajono kultūros centro sienos perkėlė tautodailininko Juozo Vyšniausko grafikos darbą, atspindintį Skuodo istoriją.
Pasak „Bočių“ Skuodo rajono bendrijos pirmininkės J. Viščiūnienės, organizacija neturi nuosavų erdvesnių patalpų, todėl saviveiklininkai renkasi repetuoti narių privačiose erdvėse. O kai repeticijoms prisireikia akompanimento, net 17 km savo transportu vykstama į Rukų kaimą, kur muzikavimu talkina kapelos „Gaspadorius“ vadovas Gintautas Petrauskas.
Žemaitijos bendrijų gyvenimą bei jų aktualijas, o taip pat ir kaimyninių rajonų valdžios vadovus veikloje gerai pažinusi J. Viščiūnienė tikino, jog vis dėlto valdžios dėmesio vyresnių žmonių organizacijoms tenka nevienodai: nelygu, kur koks požiūris. Tačiau veiklieji skuodiškiai, nors jų gretas negailestingai retina laikas ir sveikata, rankų nuleisti neketina. Vilties suteikia šiemet Seime priimtas Pagyvenusių žmonių politikos formavimo pagrindų įstatymas, numatantis, kad savivaldybėse turi atsirasti valdžios ir senjorų santykius koordinuojantis asmuo.
