Sklendė nebefunkcionavo
Klibių kaimo žmonės sakė, kad jiems susirūpinimą kelia tai, kad prieš kelerius metus pradėjo slūgti tvenkinio vanduo: ar dėl uždorio susidėvėjimo, ar dėl to, kad kažkas ranką prie to pridėjo – buvo žinoma, kad vienas buvęs melioracijos specialistas bandė sklendę reguliuoti. Tvenkinio apačioje dėl susidariusio dumblo ir sąnašų sluoksnio įrenginys nebefunkcionavo, vandens lygio juo reguliuoti nebeįmanoma. Nei uždaryti, nei atidaryti sklendės, – tą patvirtino į dugną nusileidęs vietinis naras.
„Mums tas tvenkinys yra labai reikalingas – ir kaip poilsiavietė, ir dėl besiveisiančių paukščių bei žuvų, kurie kuria gyvastį ir grožį. Kai nusenka – būna tokių dienų, kai kone dugnas matosi, žuvys suplaukia į tą tvenkinio pakraštį, kuriame dar laikosi vanduo. Vasaromis žmonės talpomis vežasi vandenį daržams laistyti, nes kaime nėra centralizuoto vandentiekio. Dabar tvarko ir tvirtina pakrantes, nuleido vandenį, o mes, bendruomenė žmonės, baiminamės, kad, jei ir šįkart sklendę paliks netvarkytą, po kiek laiko vėl teks nuleisti vandenį, vėl nukentės tvenkinio augmenija ir gyvūnija“, – kalbėjo žmonės.
Nesutvarkius dabar – naujas projektas
Apžiūrint tvenkinio pakrantes lydėjęs šio kaimo seniūnaitis Jurijus Petrovas rodė ir pasakojo, kad Klibių tvenkinys pasipildo iš dviejų į jį sutekančių upelių bei šaltinių.
„Prieš 5-erius metus, kai kilo didieji potvyniai, tvenkinys tvino, tačiau melioratoriams atsukus užsistovėjusią sklendę, per vienerius metus vanduo nuseko. Pralaida dugne buvo užkrauta smėlio maišais, tačiau ilgainiui jie vandens neužlaikė, tvenkinys seko. Matome, kad renovacijos darbai jau eina į pabaigą, darbininkai sako – apačioje „geležinis liežuvis“ surūdijęs, jie gali tik pravalyti, bet pinigų remontui nėra. Jeigu uždorio nesutvarkys, ilgainiui ir betonas pakrantėse nuo spaudimo ims trupėti, praleis vandenį. Ir vėl reikės tvarkyti ar keisti pralaidą, o tam – nuleisti tvenkinio vandenį. Vėl bus rengiamas naujas projektas ir leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai“, – su inžinerine patirtimi į problemą žvelgė J. Petrovas.
Spalio 1-ąją, jo žodžiais, tvenkinio dugnas buvo tiek nuslūgęs, kad pasimatė ir didysis akmuo, apie kurį jie nežinojo. Gylis bebuvo gal koks 20 cm, tačiau per naktį telkinys ir vėl prisipildė. Darbininkai vandenį nusiurbinėja, kad netrukdytų jų darbams. Pašnekovo manymu, reikėtų tą uždorį dabar pat ir sutvarkyti.
Rangovai ieško sprendimų
Objekte sutikome renovaciją atliekančios statybų bendrovės „Kuršasta“ darbų vadovą Martyną Kusą, kuris paaiškino, kad uždoris (sklendė), vykdant renovacijos darbus, bus atnaujintas. „Šiuo metu su Savivaldybės Žemės ūkio skyriumi deriname papildomus darbus ir jų kainas. Projekte buvo numatyta uždorį atnaujinti, bet fiziškai neįmanoma buvo to padaryti. Todėl dabar patys ieškome sprendimo: skaičiuojame atliekamų darbų kainą, po to atvyks narai ištraukti įrenginio dalis. Ligi šiol nebuvo įmanoma prie jo prieiti. Anksčiau buvome nusprendę aplinkui įrengti apsauginę sienelę išsiurbti vandenį ir tuomet tvarkyti įrenginį. Bet tai ekonomiškai nenaudinga – darbai būtų papildomai kainavę apie 200 tūkst. Eur. Todėl procesą nusprendėme minimalizuoti: iš galo užtverti sieną, ištraukti įrenginį, įvertinti. Jeigu neįmanoma jo tvarkyti, vėl derinsime su Žemės ūko skyriumi, kad skirtų lėšų naujam nupirkti“, – procesą paaiškino
M. Kusas.
Darbus, jis sakė, pradėję rugsėjo pradžioje, bet dėl liūčių sustabdė 2 savaitėms, nes buvo neįmanoma nusiurbti vandens, kad galėtų įlįsti į šachtą ir tvarkyti vamzdžius. Jeigu leis orai, šio hidrotechninio statinio renovacijos darbus planuoja užbaigti iki lapkričio pradžios. „Visi darbai tikrai bus atlikti, liks galbūt tik uždoris. Tvenkinio vandens nereikės papildomai nuleidinėti – pagal turimą leidimą galime nuleisti iki 1 m gylio, – liks išspręsti finansinius klausimus“, – akcentavo darbų vadovas.
Rekonstrukcija, o ne modernizacija
Apie šio, šiemet svarbiausio Kretingos rajono hidrotechninio statinio, renovacijos projekto eigą paklaustas Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikino – procesas vyksta pagal visus reikalavimus, kad įrenginiai veiktų. „Nieko panašaus, kad renovacijai pritrūktų lėšų. Be abejo, norint įrengti moderniai, pagal šiuolaikines technologijas, lėšų reikėtų daugiau, bet šiame objekte vyksta ne modernizacija, o rekonstrukcija – ir tvenkinio prieigų, ir paties vandens lygio reguliavimo įrenginio“, – akcentavo meras.
Žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Poškienė taip pat išskaidė Klibių kaimo žmonių nuogąstavimus: „Projektas dar nėra užbaigtas, darbus deriname su rangovu, siekiant, kad viskas būtų sutvarkyta. Nuolat stebiu šį objektą: dirbant išlenda projekte nenumatyti dalykai, todėl tenka derinti su Nacionaline mokėjimų agentūra dėl papildomų lėšų.“
Klibių hidrotechninis įrenginys statytas dar sovietmečiu – 1976 m., įranga susidėvėjusi, nors, specialistės žodžiais, kasmet prižiūrima.
G. Poškienė teigė, kad šis objektas yra tvarkomas iš valstybės lėšų. Projektas yra dviejų dalių: be Klibių tvenkinio, dar bus tvarkomas 3 km ilgio griovys Grykšių kaime, – abiems objektams sutvarkyti skirta 381 tūkst. Eur. „Savivaldybei lėšomis prisidėti prie Klibių tvenkinio uždorio sutvarkymo nereikės, nes sutaupėme pigiau nupirkę rangos darbus“, – paaiškino G. Poškienė.
