Gamtos keliais – fotografo žvilgsniu

„Mūsų studija vienija Trečiojo amžiaus universiteto lankytojus, visi esame kretingiškiai. Klubo senbuviai – Juozas Gricius, Ona Rudienė, Virginija Budrikienė, Genovaitė Žukauskienė, Valda Alšauskienė, Aldona Stankienė, Valdemaras Muehlenrad, šiemet veikloje dalyvauti pradėjo naujos narės Ieva Rukšienė ir Regina Slušnienė“, – vardijo D. Vasiliauskienė, pastebėjusi: jei garsiai kvieti į klubą, žmonės nereaguoja, bet pamačius, kad mėgsta fotografuoti ir asmeniškai pakalbinti, tuomet ryžtasi tapti klubo nariais.
Klubas kitąmet švęs 15 metų veiklos jubiliejų. Jo nariai vadina save gamtos fotografais. „Iš esmės visą laiką mokomės fotografuoti gamtą. Pamatyti ją ne taip, kaip mato skubantis praeivis, o akylai – tam tenka ir anksti rytą, kol dar pažeme driekiasi rūkas ir brėkšta aušra, po laukus paklampoti, ir į vandenį įbristi, po pelkes pamauroti, ir įžvalgiai akis į dangų pakelti. Tam reikia mylėti gamtą“, – akcentavo pašnekovė.
Ir ne vien tai – dar reikia išmanyti ir fotografavimo bei nuotraukų apdorojimo techniką – vaizdo pagavimo kampą, apšvietimą, retušavimą. Anksčiau dažniausiai pati D. Vasiliauskienė imdavosi techniškai apdoroti kolegų fotografijas parodoms, o šiemet Kretingos rajono švietimo centras organizavo specialius mokymus, kur profesionali retušuotoja Agnė Kleibienė iš Plungės mokė klubo narius nuotraukų apdorojimo specifikos. Po šių mokymų klubas ir nusprendė surengti bendrą parodą „Gamtos keliais“.
Ši paroda, pasak fotomenininkės, skirsis nuo ankstesniųjų būtent tuo, kad žvilgsnis į gamtą – labiau profesionalus, įgijus reikalingų žinių: klubo nariai fotografavo tuos pačius peizažus iš skirtingų perspektyvų – iš arti ir iš toli, fiksavo tarsi mikro ir makro pasaulių akimirkas.
„Gamtą taip pat reikia mokėti fotografuoti. Kaip ir žmones ar architektūrą. Esame bandę ir tai fotografuoti, tačiau žmonių portretai labiau įpareigoja – kaip pagauti veidą, rankas. Reikia daugiau žinių, kaip žmogus turi stovėti, kur nukreipti žvilgsnį. Su Trečiojo amžiaus universiteto studentais neseniai teko lankytis Vokietijoje, kur parodoje matėme eksponuojamus senyvo amžiaus žmonių portretus. Buvo įspūdinga. Tačiau portretai labiau įpareigoja – pasibaigus parodoms, juos reikia kažkur padėti. Todėl aš dažniausiai fotografuodavau tuos žmones, kuriuos gerai pažįstu, kad vėliau galėčiau nuotraukas jiems dovanoti. Mūsų klubo žmonės labiau ir renkasi fotografuoti gamtą – prieš ją tarsi ir netenka atsiskaityti“, – kalbėjo fotomenininkė.
Klubo „Fotoakimirka“ parodos yra keliaujančios: jos išvežamos į rajono bibliotekas, kultūros namus, aplanko kaimų bendruomenes. D. Vasiliauskienė tikino, kad jau yra sudarytas sąrašas iki kitų metų sausio, kur pastaroji paroda laukiama. „Norime, kad rajono žmonės daugiau sužinotų apie mūsų klubą, jo narių gebėjimus ir saviraišką. O tuo pačiu – kad parodų stebėtojai galėtų pajausti, kokia graži mūsų gamta, ir tai skatintų ją dar labiau tausoti“, – sakė ji.
Pašnekovė džiaugėsi besitęsiančia jų klubo veikla, dalyvių užsidegimu ir smalsumu: „Tokių studijų, vienijančių garbaus amžiaus fotomėgėjus, nelabai ir težinau: mes ne tik mokomės kuo geriau fotografuoti ir nuolat rodome savo darbus parodose, bet kartu keliaujame, iškylaujame su turiningomis programomis, rengiame bendras šventes.“
Pati klubo įkūrėja D. Vasiliauskienė fotografija susidomėjo dar dirbdama Pranciškonų gimnazijos pedagoge, mokė geografijos ir kartu su vaikais keliaudavo po gamtą, ją fotografuodavo, rengdavo mokinių darbų parodas. Vėliau šiuo savo pomėgiu ėmė dalintis su Trečiojo amžiaus universiteto studentais.