Pirmoji edukacija vyko rūgpjūčio pradžioje. „Žolininkė kalbėjo apie augalų pažinimą, jų pritaikymą maistui, kaip juos derinti, – atskleidė senovinių valgių restauratorė E. Nurmi. – Šiame, antrame renginyje, mokysimės virti pušų spyglių spiritą, skanausime keptus obuolius su erškėtrožių žiedlapiais. Tai sveikatos dirbtuvės – žmonės dirba kartu.“
Gausiai susirinkę renginio dalyviai atidžiai stebėjo, kaip ant lauželio kunkuliuoja pušų spyglių sirupas. „Tai puiki pagalba užklupus peršalimo ligoms, – dėstė žolininkė Ligita Urbonė. – Artėja žiema – reikia vartoti šio sveikatos šaltinio: įsipylus į šiltą vandenį, gerti po arbatinį šaukštelį keletą kartų per dieną.“ Išvirtą sirupą ji išpilstė į indelius ir padalijo edukacijos dalyviams.
E. Nurmi iškepė supjaustytus obuolius, skilteles sumaišiusi su trupučiu medaus. „Nereikia perkepti – iš krosnies ištraukti persprogus pirmai skiltelei“, – pastebėjo ji.
Senjorai kruopščiai trynė erškėtrožių žiedlapius, kol šie pavirto milteliais, barstė juos ant keptų obuolių. Anot žolininkės L. Urbonės, tai pagalba širdžiai, kepti obuoliai tinka ir žarnynui, nes juose daug organizmui naudingų medžiagų.
„Žali obuoliai ne visiems tinka, o keptus gali valgyti dauguma, – pastebėjo žolininkė. – Galima virti obuolius be cukraus – apie 30–40 minučių ant silpnos ugnies. Laikyti šią obuolienę reikia šaltoje vietoje. Galima džiovinti obuolių žieveles – puiki vaisinė arbata.“
L. Urbonė pastebėjo, jog Žemaitijoje šiemet sodai lūžta nuo obuolių, ir paragino juos rinkti, kepti, virti ir valgyti.
Pušų spyglių sirupas
Reikia 3 litrų vandens, 5 saujų pušų spyglių, 2 kg rudojo cukraus – medus netinka. Apie 10 minučių pavirus pušų spyglius, suberti cukrų. Ant silpnos ugnies virti apie valandą, kol vandenyje ištirps naudingosios spyglių medžiagos.
