Šiuo projektu M. K. Valančiaus asmenybę buvo siekta pristatyti ne vien per tradicinę istorijos ar literatūros prizmę, bet per kūrybą ir šiuolaikines raiškos formas. Misterija šeštadienį vakaro prietemoje buvo parodyta dukart.
Žiūrovai išvydo savitą ir išskirtinį meno kūrinį, sujungusį teatrą, muziką, vizualinį meną, šviesą ir Valančiaus dvasinį, kultūrinį palikimą. Misterijos scenarijaus autorius ir režisierius Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vadovas Nerijus Gedminas, dirbęs su partneriais: muzikinę dalį užpildė 2 chorai – Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ (koncertmeisterė Aušra Valentienė) ir Kretingos rajono kultūros centro mišrus choras „Kristale“, jo vadovė Kristina Rimienė, Klaipėdos Brass kvintetas, vadovas Sigitas Petrulis ir muzikinis multiinstrumentalisto Donato Bielkausko ir garso dizainerio Kristijono Lučinsko tandemas. Muzikinės dalies kuratorius ir dirigentas – Klaipėdos muzikinio teatro choro ir orkestro vadovas Tomas Ambrozaitis.
Šokiu misterijos įspūdį sustiprino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos filialo Šokio katedros, vadovaujamos Dariaus Berulio, šokėjai. Literatūrinė dalis patikėta Klaipėdos dramos teatro aktoriui Linui Lukošiui. Vaizdo projekcijas sukūrė dizainerė Aurėja Jucevičiūtė.
Į nemokamai surengtą misteriją atvyko žiūrovai, kurie registravosi iš anksto. Registracija buvo paskelbta dėl to, kad nedidukė Kalnalio bažnyčioje, kurioje kažkada buvo krikštytas pats M. K. Valančius ir kurią aplankydavo tapęs dvasininku, negausiai tetalpina žmonių. Tie, kuriems pavyko išvysti misteriją, sakė buvę sužavėti iki širdies gelmių.
„Grįžau pakerėta vaizdų, garsų ir to, kaip žmonės šiandien mato Valančių. Didžiulė pagarba žmonėms, kurie sumanė ir įgyvendino šį projektą. Nustebino, kaip jie sukūrė tokį turtingą vientisą kūrinį ir kaip gebėjo įtaigiai perteikti žiūrovui. Ir naujų žinių apie patį Valančių, jo gyvenimo kelią įgijau – ši asmenybė buvo perteikta kitaip, ir tai dar labiau sustiprino įspūdį“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė.
Žiūrovė Solveiga Birkštienė apgailestavo, kad šio renginio daugiau nebepamatys kiti žiūrovai, nes jis specifinis ir proginis, surengtas M. Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms pažymėti.
„Mums, projekto sumanytojams, tai buvo gana drąsus ir rizikingas sprendimas: į visumą sujungtas muzikos, šokio, vaizdo, dramos dalis parodyti tokioje nedidelėje kaimo bažnytėlės erdvėje, – prieš renginį tvyrojusį nerimą išskaidė N. Gedminas, pasidžiaugęs projekto sėkme. – Sprendžiant pagal žiūrovų reakciją, mums pavyko.“
Žiūrovai prošal pravažiuodavo Nasrėnus, kur stabteldavo pasigėrėti apylinkėmis: istorinės klėtelės erdvėse ir prie paminklo M. Valančiui užsižiebdavo šviesos, garso ir muzikos instaliacija „Pradžių pradžia. Amžiams. Vykstantiems į Kalnalį tai buvo tarsi įžanga į misteriją, o grįžtantiems – epilogas, skatinantis apmąstyti ir užtvirtinti M. Valančiaus asmenybės ir jo darbų svarbą.
