Telkėsi tūkstančiai sukilėlių
Apie iškeltą iniciatyvą „Pajūrio naujienų“ kalbintas M. Daukšys sakė, kad šiemet Šaulių sąjunga mini 195-ąsias 1831 m. sukilimo metines, todėl jis ėmė domėtis, kaipgi tuomet klostėsi įvykiai Žemaitijoje, kokios krašto asmenybės jame itin pasižymėjo.
„Sužinojau, kad Palangoje buvo sukilėlių bazė, o balandžio–gegužės mėnesiais Darbėnuose ir jų apylinkėse vyko intensyvūs mūšiai, telkėsi tūkstančiai Žemaitijos sukilėlių, šimtai jų žuvo. Per mūšius sudegė Darbėnų bažnyčia, buvo įkalintas jos klebonas, gaisras nusiaubė miestelį, nukentėjo jo žmonės. Šių įvykių sūkuryje atsidūrė sukilimo dalyvis S. Barasa-Borisevičius. Tačiau šiandieną miestelio centre nėra jokio tai primenančio atminimo ženklo“, – kalbėjo M. Daukšys.
Sukilimo dalyvis S. Barasa-Borisevičius, dirbęs Salantų parapinės mokyklos mokytoju, vienas pirmųjų ėmėsi rinkti kovotojus Salantų ir Gintališkės apylinkėse, telkė valstiečius kovai prieš carizmą ir valstybingumo atstatymą. Tapo būrio vadu, vėliau kapitonu ir pulko vado pavaduotoju, už pasižymėjimą mūšiuose buvo apdovanotas medaliu „Nusipelnęs Tėvynei“.
Didžiavosi esąs Borisevičius iš Žemaitijos
M. Daukšys toliau akcentavo šios asmenybės svarbą tarptautiniu mastu: po sukilimo numalšinimo su kitais sukilėliais S. Barasa-Borisevičius emigravo į Prancūziją ir ten tapo „Didžiosios emigracijos“ šviesuoliu – užsiėmė intelektualine rezistencine veikla: Paryžiuje dirbo spaustuvininku, įsijungė į švietėjišką veiklą ir leido demokratinę spaudą, dalyvavo įvairių draugijų ir emigrantų veikloje. Pasirašydamas politinius manifestus, kraštietis išdidžiai deklaruodavo savo kilmę – „Borisevičius iš Žemaitijos“.
Svarus yra S. Barasos-Borisevičiaus indėlis į kovą už visos Europos demokratiją: 1848 m. pavasarį žemaičiai savanoriai prisijungė prie Adomo Mickevičiaus legiono ir su ginklu rankose gynė Italijos nepriklausomybę, įrodydami, kad mūsų krašto laisvės idėjos neatsiejamos nuo vakarietiškos demokratijos pamatų.
„Mokslininkai daro prielaidą, kad S. Barasa-Borisevičius buvo pažįstamas ir su pačiu poetu Adomu Mickevičiumi, dalį savo dainų poetas yra užrašęs žemaičių darbėniškių tarme“, – pasidalino M. Daukšys.
S. Barasa-Borisevičius palaidotas Paryžiaus Saint Quen kapinėse. „Šios asmenybės biografija atspindi tris esminius mūsų kraštiečių kovos etapus: kovą tėvynėje, intelektualinę rezistenciją emigracijoje ir kovą už Europos demokratiją“, – akcentavo pašnekovas.
Siūlo pratęsti meninę erdvę
M. Daukšys sakė kreipęsis į Kretingos muziejaus istoriką Julių Kanarską, kad parengtų medžiagą ir papasakotų Darbėnų miestelio bendruomenei apie šiuos svarbius įvykius, nes šiemet sukanka 220-osios S. Barasos-Borisevičiaus gimimo metinės, o dar po 5-erių metų sukaks 200 metų nuo 1831-ųjų sukilimo, kuris buvo ištakos pasipriešinimo tam pačiam Ukrainą dabar niokojančiam agresoriui – Rusijai.
Susitikimas su Darbėnų bendruomene įvyko birželį, dalyvaujant krašto menininkui Gediminui Staškauskui, – jame pasiūlytos idėjos paženklinti S. Barasos-Borisevičiaus gimtinę Šlaveitų kaime, o Darbėnų miestelyje dedikuoti tam tikrą erdvę, suteikiant jai 1831-ųjų sukilimo vardą ir per 5-erius metus ją sutvarkant.
M. Daukšio manymu, kuriam pritarė ir jo kolega kretingiškis architektas Vytautas Grykšas, pagal architektūrinę viziją, Darbėnų miestelyje galėtų būti išvystytas meno, gamtos ir istorijos kompleksas: meniniais akcentais nuo Darbėnų gimnazijos ir Vytauto Didžiojo parko pratęsti pėsčiųjų taką tiltelio per Darbos upelį link iki Laukžemės gatvės, į parką ir krantinę integruojant meninius akcentus. Juolab kad pernai buvo pradėtas kurti skulptūrų parkas iš šio krašto kilusiam ir Prancūzijoje išsiskleidusiam menininkui Antanui Mončiui atminti.
Darbėniškiai imasi darbų
Architektai įsitikinę, kad meniniai akcentai moderniai įprasmintų sukilėlių kovas Lietuvoje ir demokratinių idėjų kelionę iš mažo Žemaitijos miestelio per Europą. „1831-ųjų sukilimas, jo įvykiai ir žmonės nepelnytai pamiršti, o žuvusieji vis dar nepagerbti. S. Barasos-Borisevičiaus asmeninė istorija paneigia mums įkaltus mitus apie „ponus lenkus ir abejingus mužikus lietuvius“, jis buvo ir liko šviesuolis žemaitis. Dalyvaudamas Italijos nepriklausomybės kare, įprasmino plačius mūsų krašto tarptautinius kultūrinius ir politinius ryšius“, – tvirtino V. Grykšas.
Darbėnų miestelyje suformavus vientisą istorinį kompleksą su A. Mončio ir puoselėjamu iškilių žydų atminimu, jis taptų išskirtinis visame Vakarų Lietuvos regione, gebančiu pritraukti kultūrinio ir pažintinio turizmo mėgėjus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, taptų platforma užmegzti partnerystės ryšius su Prancūzija, Italija.
Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys tvirtino žinojęs, kad sukilėlių būriai telkėsi Darbėnuose, tačiau ligi tol, kol šauliai neiškėlė konkrečių faktų, nesigilinęs į istoriją. „Šauliai pasiūlė gerą idėją: su Darbėnų gimnazijos ir miestelio šviesuomene ketiname teikti projektą Kultūros tarybai dėl lėšų, kad per 5-erius metus galėtume įamžinti šį Darbėnų istorijos puslapį“, – redakciją patikino seniūnas.
Dėl atminimo vietos neišdiskutuota
A. Poškys sakė dėl vietos parinkimo ir dėl S. Barasos-Borisevičiaus vardo suteikimo aikštei ar gatvei dar nediskutavę: „Laikomės tokios nuostatos, kad pavadinimas būtų suteiktas apgalvotai ir prasmingai, susiejant vietovę su konkrečia asmenybe – čia gimė, gyveno, dirbo. Reikėtų dar gerai analizuoti su žinovais – istorikais ir kraštotyrininkais, o galutinį sprendimą priims Savivaldybės gatvių pavadinimų suteikimo komisija.“
V. Grykšas siūlo sutvarkyti S. Barasos-Borisevičiaus gimtuosiuose Šlaveituose, senose kaimo kapinaitėse, stovinčią prastos būklės koplyčią ir prie vienos jos sienos įrengti paminklinę plokštę, o galgi atsirastų ir vieta įrengti kenotafą – simbolinę šios asmenybės kapavietę.
