Svarbiausias požymis – žmogaus pokytis
– Kokie atminties pokyčiai yra laikomi normalia senėjimo dalimi, o kada jau reikėtų sunerimti?
– Su amžiumi tam tikri atminties ir kitų pažintinių funkcijų pokyčiai yra visiškai natūralūs. Žmogus gali lėčiau įsiminti naują informaciją, kartais pamiršti vardą, žodį ar kur padėjo daiktą. Gali prireikti daugiau laiko prisiminti informaciją, kuri anksčiau buvo lengvai pasiekiama. Tai savaime dar nereiškia ligos.
Svarbiausia atskirti „pamiršau“ nuo „nebegaliu“. Jeigu žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, bet juos suranda ir toliau savarankiškai tvarkosi, tai viena situacija. Visai kas kita, kai žmogus pradeda nebesusitvarkyti su anksčiau įprastais dalykais – nebesugeba apmokėti sąskaitų, pasiklysta pažįstamoje vietoje, nebežino, kaip naudotis įprastais buities prietaisais.
– Kokie pirmieji požymiai gali signalizuoti apie rimtesnius atminties sutrikimus ar demenciją?
– Vienas svarbiausių požymių – ne pats užmaršumas, o pasikeitimas, palyginti su tuo, kaip žmogus funkcionavo anksčiau. Įtarimą gali kelti dažnai kartojami tie patys klausimai, nuolat pamirštami neseniai vykę pokalbiai ar įvykiai, sunkumai planuojant ir atliekant įprastas užduotis. Taip pat gali atsirasti orientacijos sutrikimų – žmogus pasimeta jam gerai pažįstamoje aplinkoje, nebežino datos ar metų. Svarbu ir tai, kad demencija nėra vien atminties liga. Gali keistis kalba, orientacija, gebėjimas planuoti, spręsti problemas, vertinti situaciją, o kartais pirmiausia pasikeičia elgesys ar asmenybė.
– Kokios dažniausios vyresnio amžiaus žmonių atminties sutrikimų priežastys?
– Vyresniame amžiuje atminties sutrikimų priežasčių yra daug, ir ne kiekvienas atminties pablogėjimas reiškia Alzheimerio ligą. Įtakos gali turėti su amžiumi susiję smegenų pokyčiai, kraujagyslių ligos ir jų rizikos veiksniai, persirgtas insultas, taip pat kitos neurologinės ligos. Labai svarbią vietą užima ir koreguojamos priežastys – miego sutrikimai, depresija, nerimas, lėtinis stresas, kai kurių vaistų poveikis, alkoholio vartojimas, skydliaukės ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai, kai kurių vitaminų trūkumas.
Alzheimerio liga yra viena svarbių progresuojančio kognityvinio sutrikimo priežasčių, tačiau vien iš to, kad vyresnis žmogus tapo užmaršesnis, negalima daryti išvados, kad tai Alzheimerio liga. Todėl svarbiausia įvertinti visumą – kokie pokyčiai atsirado, kada jie prasidėjo, kaip greitai progresuoja ir ar pradėjo trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui.
– Ar Alzheimerio liga visuomet prasideda nuo atminties sutrikimų? Kodėl?
– Ne visuomet. Dažniausiai ankstyvoje Alzheimerio ligos stadijoje pirmiausia nukenčia gebėjimas įsiminti naują informaciją – žmogus pradeda pamiršti neseniai vykusius pokalbius, įvykius, pakartotinai klausia to paties. Tačiau liga gali prasidėti ir kitais simptomais – kalbos, orientacijos erdvėje, planavimo ar kitų pažintinių funkcijų sutrikimais. Svarbu ir tai, kad pats žmogus ne visuomet atpažįsta ar įvertina savo sunkumus. Kartais žmogus gali atrodyti patenkintas, šypsotis ir sakyti, kad jaučiasi gerai, nors artimieji jau pastebi ryškius atminties, elgesio ar asmenybės pokyčius – didesnį dirglumą, pyktį, įtarumą ar neįprastas reakcijas.
Sulėtinti atminties silpnėjimą – galima
– Kokie tyrimai dažniausiai atliekami norint nustatyti atminties sutrikimų priežastį?
– Pirmiausia, labai svarbus yra pats pokalbis su pacientu ir jo artimaisiais. Gydytojas aiškinasi, kada prasidėjo pokyčiai, kaip jie vystėsi ir kaip paveikė kasdienį gyvenimą. Atliekami kognityvinių funkcijų testai, vertinami atmintis, dėmesys, orientacija, kalba ir kitos funkcijos. Prireikus atliekami kraujo tyrimai, siekiant atmesti galimas grįžtamas sutrikimų priežastis, taip pat galvos smegenų magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas. Svarbu žinoti, kad nėra vieno tyrimo, kuris patvirtintų Alzheimerio ligą. Diagnozė nustatoma įvertinus paciento simptomus, jų eigą, tyrimų rezultatus ir bendrą klinikinį vaizdą.
– Ar galima sulėtinti atminties silpnėjimą? Kokie gyvenimo būdo įpročiai tam turi didžiausios reikšmės?
– Taip, tačiau svarbu atskirti prevenciją nuo gydymo. Jei kalbame apie sveiką žmogų, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali padėti sumažinti kognityvinio silpnėjimo ir demencijos riziką. Svarbūs dalykai gana paprasti: reguliarus fizinis aktyvumas, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė, nerūkymas, saikingas (arba jokio) alkoholio vartojimas, kokybiškas miegas, socialinis aktyvumas ir nuolatinė protinė veikla. Svarbi ir kognityvinio rezervo samprata. Visą gyvenimą mokydamiesi, įgydami naujų įgūdžių, dirbdami intelektualiai ir išlikdami socialiai aktyvūs, stipriname smegenų gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Didesnis kognityvinis rezervas gali padėti ilgiau išlaikyti pažintines funkcijas net tuomet, kai smegenyse jau vyksta ligai būdingi pokyčiai. Apie smegenų sveikatą nereikėtų pradėti galvoti tik tada, kai žmogui sukanka 70 ar 80 metų. Tai viso gyvenimo procesas – tai, kaip gyvename būdami 40 metų, taip pat turi reikšmės mūsų smegenų sveikatai vėlesniame amžiuje.
Jei Alzheimerio liga jau diagnozuota, kalbame apie kitą tikslą – ligos progresavimo lėtinimą ir kuo ilgesnį žmogaus savarankiškumo išsaugojimą. Tam gali būti taikomas medikamentinis gydymas, tačiau jo galimybės yra ribotos, o poveikis priklauso nuo ligos stadijos ir individualios paciento situacijos.
– Kokį poveikį smegenų sveikatai ir atminčiai turi fizinis aktyvumas, mityba ir protinė veikla?
– Smegenų sveikatai svarbu ne vien „treniruoti atmintį“. Svarbi visa visuma: judėti, tinkamai maitintis, kontroliuoti kraujospūdį ir kitus kraujagyslinius rizikos veiksnius, išlikti socialiai ir protiškai aktyviam, nepamiršti koreguoti klausos, regos sutrikimų. Tai kasdieniai dalykai, tačiau būtent jų visuma ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos smegenų sveikatai.
– Kada dėl artimojo atminties sutrikimų reikėtų kreiptis į neurologą?
– Jeigu šeimos nariai pastebi, kad žmogaus gebėjimai akivaizdžiai pasikeitė ir pokytis progresuoja, verta kreiptis į gydytoją. Ypač tada, kai žmogus pradeda nebesusitvarkyti su tuo, ką anksčiau atlikdavo be problemų. Pavyzdžiui, nebesugeba susimokėti mokesčių, gaminti įprasto maisto, vartoti vaistų pagal paskirtį, orientuotis pažįstamoje aplinkoje. Taip pat kreiptis reikėtų tuomet, kai pats žmogus jaučia, kad jo atmintis ar kitos pažintinės funkcijos pasikeitė ir tai pradeda kelti nerimą. Ir labai svarbu – nereikia laukti, kol žmogus visiškai praras savarankiškumą.
– Ką patartumėte šeimos nariams, pastebėjusiems, kad vyresnio amžiaus artimojo atmintis pradeda sparčiai blogėti?
– Mano patarimas – stebėti pokytį objektyviai. Kada jis prasidėjo, kas konkrečiai pasikeitė, ar žmogus vis dar gali savarankiškai atlikti įprastus kasdienius veiksmus? Jei šeima pastebėjo anksčiau išvardintus požymius, tai jau yra priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.
Labai svarbu į konsultaciją, jei įmanoma, ateiti kartu su artimuoju. Taip pat nereikėtų žmogaus nuolat egzaminuoti ar bandyti patikrinti jo atmintį klausimais „ar prisimeni?“. Tokie bandymai dažniausiai tik didina įtampą. Daug svarbiau išsaugoti žmogaus orumą, būti kantriems ir ieškoti priežasties, nes atminties blogėjimą gali lemti ne tik Alzheimerio liga, bet ir kitos, kartais koreguojamos, būklės.
Yra vienas svarbus skirtumas, kurį artimiesiems verta žinoti: staiga atsiradęs sumišimas nėra normalus senėjimas ir nebūtinai reiškia demenciją. Jei žmogus per kelias valandas ar dienas staiga tampa dezorientuotas, mieguistas, labai neramus ar pradeda elgtis neįprastai, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.
