Gautos europinės lėšos
Kretingiškiams besidomint, kada gi pajudės darbai, kada vaizdingos, per Kretingos miesto senąją dalį tekančios, Akmenos pakrantės bus pradėtos tvarkyti ir upė atvers savo natūralų grožį, rajono meras Antanas Kalnius patikino, kad jau yra parengtas techninis projektas ir atiduotas vertinti ekspertams. O, gavus šių išvadas, jau galima pirkti rangos darbus. Ir tai, mero manymu, galėtų įvykti dar šiemet, o pavasarį prasidėtų realūs statybos darbai.
Tačiau Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Andriaus Kaspučio prognozė atsargesnė: „Ekspertizės procesas užtrunka, ir tai ne nuo mūsų priklauso. Iš patirties žinau, kad greičiau įvyksta pačios statybos, negu suvaikšto popieriai. Tačiau procesas juda, viliamės, kad kitąmet vis dėlto darbus galėsime pradėti. Svarbiausia, kad yra gauti pinigai, kuriuos turime įsisavinti iki 2029 metų.“
Lėšos darbams skirtos iš ES Regioninės plėtros fondo, iš dalies prisideda ir Kretingos rajono savivaldybė.
Projektinius Akmenos pakrančių sutvarkymo siūlymus ir techninį projektą rengė vilniečių bendrovės „Maspro“ architektai, pernai buvo surengtas būsimo projekto pristatymas visuomenei.
Pirmiausia – erdvė tarp tiltų
A. Kasputis priminė, kad Akmenos upės pakrančių tvarkymo projektas bus įgyvendinamas dviem etapais per kelerius metus, sujungiant Birutės gatvės salelę prie pirties su istorine Kretingos dvaro teritorija ties Ūkvedžio namu. Bendras pėsčiųjų tako su modernia infrastruktūra ir 5 aikštelėmis greta jo ilgis – 3,4 km. Daugiau kaip pusė – 2,4 km – tako, pagaminto iš klijuotos medienos, bus įrengta ant polių. Tako plotis – 3,5 m.
Pirmiausia darbai bus pradėti dešiniajame Akmenos krante, ruože nuo Žuvinės tilto iki tilto per Akmeną magistraliniame kelyje A11 Palanga–Šiauliai ir šviečiančio miesto kryžiaus. Žuvinės tilto tvarkymas į šį projektą nepatenka. Projekto dalis nuo tilto magistraliniame kelyje iki istorinio Kretingos dvaro bus tvarkoma vėliau.
„Pirmoji projekto dalis susijusi su Kretingos senamiesčiu, ši dalis yra sudėtingiausia: archeologai dar turės atlikti žvalgomuosius tyrimus, ką žinosi – gali prireikti ir rimtesnių tyrimų“, – pastebėjo A. Kasputis.
Jo žodžiais, laiko uždelsta ir dėl to, kad valstybės įmonė „Via Lietuva“ nesutiko dėl praėjimo ties tiltu po magistraliniu keliu Palanga– Šiauliai: „Teko derinti konstrukcijas. Kelininkų manymu, statybos darbai paveiktų šio tilto kokybę. Jie baiminasi dėl dar vienos galimos tilto griūties.“
Architektai šią problemą išsprendė: šviečiančio kryžiaus link nuo upės ves pandusas, o po tilto apačia – pėsčiųjų takas į dvarvietę.
Konstrukcijos ant polių
Pėsčiųjų tako ruože nuo Žuvinės tilto didžiuma konstrukcijų bus įrengtos ant polių. Takas prasidės nusileidimu laiptais į nedidelę apžvalgos aikštelę prie tilto ir pro įtekantį Pastauninko upelį ves Šaltinių skvero link. Skvere bus suformuota vandenų erdvė su gėlynais ir akmenų fragmentais, išsaugant vertingus medžius. Šaltinių skveras, kurį papuoš fontanai, šaltinis, upelis, tvenkinys, bus išskirtinis – ši erdvė bus pritaikyta įvairaus pobūdžio miestiečių renginiams, iškyloms.
Ten numatytas ir viešasis tualetas, kurio tinklai susieti su miesto bendraisiais tinklais. Taip pat arčiau Vilniaus gatvės šlaito bus įrengta laikino automobilių stovėjimo aikštelė atvykusiems pasigrožėti vaizdu ar į renginius. Į ją bus patenkama iš aikštelės už senųjų parapijos kapinių tvoros. Ten pat įrengtas ir pandusas nusileisti negalią turintiems žmonėms bei tėvams su vaikais vežimėliuose.
Numatė potvynių riziką
Vėliau, įgyvendinat antrą projekto etapą, takas ant polių ves po kelio A11 tiltu, prie „Trevenos“ degalinės ir gretimų daugiabučių namų bus įrengtos 3 laisvalaikio zonos – vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, taip pat – dar vienas viešasis tualetas ir geriamojo vandens įrenginys. Artėjant prie dvaro, bus suformuotas tvenkinys, į kurį nutiestas pontoninis pusmėnulio formos tiltas. Greta bus įrengta poilsiavietė, o trasos ties Sapiegų gatve pabaigoje – nedidelė prieplauka laiveliams nuleisti.
Projektinius pasiūlymus rengę projektuotojai įvertino ir potvynių riziką – pagrindinis takas ir poilsio erdvės bus įrengti aukščiau, negu pakyla Akmenos upės vanduo per potvynius – takas iškils 2 m virš upės. Įrengtos metalinės konstrukcijos ledų sangrūdoms laužyti.
Neišdiskutuota dėl Špitolės skvero
Miesto grožiui neabejingiems kretingiškiams kyla pamąstymų dėl nusileidimo iš Vilniaus gatvės į pėsčiųjų tako pradžią ties Žuvinės tiltu: ar šis architektų sprendinys agresyviai nepaveiks kraštovaizdžio ir nekontrastuos su aplinka – privačiomis sodybomis kitame krante ir greta esančia kultūros paveldo teritorija su 200 metų senumo vienuolyno skalbyklos pastatu, priklausančia privačiam asmeniui. Šio, vėtrų neatlaikiusio istorinio pastato stogas įgriuvo, pradėta statinio renovacija.
Taip pat, pastebėjo A. Kasputis, ligi galo nėra aiški Špitolės skvero – laisvo ploto šalia špitolės, priešais katalikų bažnyčią – idėja. Šis skveras taip pat yra įtrauktas į Akmenos pakrančių tvarkymo projektą. Architektai paliko laisvą jo užpildymo galimybę. Kretingiškiai siūlo įrengti 400 metų pranciškonų Kretingoje tapatybę liudijančią vietą, kuri taptų savotišku šios brolijos metraščiu. Ten nuo 1619 m. veikė kapinės, o jas uždarius, pastatyta parapinė mokykla.
A.Kaspučio žodžiais, Špitolės skvero įrengimas atidėtas antrajam projekto etapui, nes jo idėją būtina aptarti su broliais pranciškonais ir miesto žmonėmis.
