Sezoną stabdo technika, bet kūlupėniškis nepraranda vilties sugrįžti į lyderių gretas

Nors šių metų sezonas Lietuvos drifto čempionato Semi-PRO lygoje kūlupėniškiui Erikui Jurkui klostosi ne taip, kaip norėtųsi, sportininkas rankų nenuleidžia. Praėjusių metų čempionas įsitikinęs – jei likusiuose etapuose nenuvils technika, dar galima gerokai pagerinti savo pozicijas bendroje įskaitoje. „Šiemet varžybose sekasi sunkiai dėl techninių gedimų“, – atvirai prisipažino sportininkas.

Tikisi pagerinti rezultatą

Pirmasis sezono etapas Klaipėdoje Erikui prasidėjo neblogai – jis užėmė VII v. Tačiau jau tuomet išryškėjo variklio problemos, o dėl jų sportininkui teko praleisti II čempionato etapą – paprasčiausiai nespėta pakeisti variklio.
Trečiame etape Madžiūnuose vilčių buvo: per treniruotes automobilis veikė nepriekaištingai, tačiau, vos prasidėjus kvalifikaciniams važiavimams, sugedo greičių dėžė. „Atrodė, kad tikrai galėsiu kovoti dėl aukštų vietų, bet technika vėl pakišo koją“, – sakė pašnekovas.
Sėkmė nusišypsojo ketvirtą etapą, kuris taip pat vyko Madžiūnuose. Šįkart automobilis važiavo be priekaištų, o Erikui pavyko iškovoti III v. ir sugrįžti ant nugalėtojų pakylos.
Po keturių etapų bendroje čempionato įskaitoje jis užima XI v. Iki sezono pabaigos liko dar vienas etapas, įvyksiantis Klaipėdoje rugpjūčio 29–30 dienomis. „Jei technika daugiau nenuvils, tikiuosi dar pagerinti savo rezultatą“, – vylėsi sportininkas.

Remonto darbus atlieka pats

Madžiūnuose trečią vietą iškovojęs kūlupėniškis Erikas Jurkus (dešinėje) spaudžia ranką pirmos vietos laimėtojui.

Praėjusiais metais E. Jurkui sezonas buvo kur kas sėkmingesnis – bendroje Lietuvos drifto čempionato Semi-PRO lygos įskaitoje jis tapo čempionu.
Konkurencija šiose varžybose – didžiulė. Į kiekvieną etapą iš visos Lietuvos susirenka apie 40 dalyvių, o per visą sezoną dėl čempiono titulo varžosi daugiau kaip 50 sportininkų. Todėl kiekvienas surinktas taškas gali turėti lemiamos reikšmės galutinėje sezono įskaitoje.
Drifto varžybos prasideda teisėjų brifingu, kuriame pristatoma trasos konfigūracija ir paaiškinama, kaip ją reikėtų įveikti siekiant surinkti kuo daugiau balų. Vėliau vyksta treniruotės – per jas sportininkai atlieka po 10–15 važiavimų, susipažįsta su trasa ir rengiasi kvalifikaciniams važiavimams.
Per juos kiekvienas dalyvis atlieka du individualius važiavimus. Teisėjai vertina slydimo kampą, važiavimo trajektoriją, greitį, automobilio valdymą ir tikslumą. Į kitą etapą – TOP 32 – patenka geriausiai pasirodę sportininkai.
Didžiausią intrigą sukuria poriniai važiavimai, kai du sportininkai trasoje kovoja vienas prieš kitą. Vieną važiavimą vienas jų yra lyderis, kitame – persekiotojas. Pastarojo užduotis – kuo tiksliau atkartoti lyderio važiavimą ir važiuoti kuo arčiau jo nepadarant klaidų. Nugalėtojas keliauja toliau – į TOP 16, TOP 8, pusfinalį ir finalą. Jei teisėjai negali išrinkti stipresniojo, skiriamas papildomas važiavimas.
Lietuvos drifto čempionato sezonas paprastai vyksta nuo gegužės iki rugsėjo. Šiemet numatyti šeši etapai, iš kurių vienas – neįskaitinis.
Kad automobilis būtų pasirengęs startams, Erikas daug laiko praleidžia savo garaže. „Namie esu įsirengęs nedidelį garažą su keltuvu, todėl visus automobilio paruošimo ir remonto darbus atlieku pats“, – pasakojo sportininkas.
Nors Kretingos rajone Erikas dabar dažniausiai būna tik savaitgaliais ir, kaip pats juokavo, nėra didelis kalbėtojas, trasoje jo pavardė gerai žinoma. Belieka tikėtis, kad per likusius sezono etapus didžiausiu varžovu taps ne techniniai gedimai, o konkurentai.

 

chošnau mob

Parašykite komentarą