„Skiriasi viendienių žiedai, spalvos, žydėjimo laikas, – kalbėjo I. Kutelienė, pasidžiaugusi šios savaitės trečiadienį pragiedrėjusiu dangumi. – Galėsiu išskabyti nužydėjusius viendienių žiedus ir mėgautis įvairiaspalve žiedų jūra – mūsų sodyboje viendienėms yra paskirtas tam tikras plotas, ir jos jau daugybę metų auga vienoje vietoje.“
Viendienėmis Inga susidomėjo, kai prieš 18-a metų, šeimai įsigijus žemės sklypą „Rubuliuose“ ir pradėjus ten kurtis, įkurtuvių proga draugė padovanojo du skirtingų viendienių kerelius.
„Jos yra išsilaikiusios iki dabar, žydi ir veši“, – teigė pašnekovė, pusiau juokais prisiminusi, kad sodybose ir darželiuose auginamos, visiems įprastos oranžinės ir geltonos vienadienės nebuvo pirmosios jos būsimoje kolekcijoje – jų, kaip ir vėliau kitų viendienių, moteris nusipirko iš močiučių turguose. „Gaila, kad Kretingos turguje nebesutinku moters, iš kurios ne kartą įsigijau viendienių“, – sakė ji.
Šių gėlių mėgėjos pastebėjimu, viendienė yra tas augalas, kuriam nereikia išskirtinės priežiūros: kur pasodinsi – ten ir augs, nereikia specialių augalų apsaugos priemonių, viendienės prisitaiko prie mūsų, pajūrio, krašto klimato. Tiesa, pernelyg gausus lietus joms nepatinka – nuo jo nukenčiantys žiedai praranda dekoratyvumą.
„Deja, kai kurios viendienės šiemet visai nepražydo. Gal paveikė permainingas pavasaris, gal – išskirtinai šalta žiema, gal nepatiko permirkusi žemė. Juolab kad ir sodyboje viendienėms skirtas plotelis linkęs permirkti, bet pavasarį šiek tiek nugelstančios gėlės kažkaip sugeba atsigauti – vėl žaliuoja ir veši“, – apie besikeičiančios gamtos ypatumus pasvarstė I. Kutelienė.
Jos kolekcijoje yra pačių įvairiausių viendienių. Nors moksliškai jos skirstomos pagal daugelį parametrų – kero aukštį ir apimtį, lapų formą, stiebkočio išsišakojimą, jo tvirtumą ir žiedų skaičių, kitus ypatumus, I. Kutelienė sakė viendienes labiau skirstanti pagal žiedų formą ir tūrį.
„Yra tuščiavidurių, pilnavidurių ir pusiau pilnavidurių, voriškų, garbanotų ir kitokių – tik stebėk ir stebėkis, koks įvairus yra šių gėlių pasaulis. O kur dar spalvos, kurios mano auginamų gėlių plotelyje susilieja į spalvų jūrą. Šioji man reiškia ramybę ir atgaivą po įtemptų mokslo metų ugdymo įstaigoje – tiesiog nuramina sielą“, – prisipažino
I. Kutelienė.
Iš esmės viendienių nepuola jokios ligos, tačiau bėdų yra – viendienes graužia tam tikros rūšies šliužai, nuo kurių tenka gintis arba juos renkant, arba taikant tam tikras agrotechnikos priemones.
„Tie patys šliužai paveikia ir kitą mano – lelijų – kolekciją. Jų kol kas turiu 15-a veislių. Lelijos, kaip ir viendienės, nėra reiklios priežiūrai“, – I. Kutelienė prisiminė laiką, kai, kuriantis sodyboje, norėjosi visko daug, tačiau įgyta patirtis padiktavo, ką ir kiek reikėtų auginti, kad augalai nekeltų perdėto rūpesčio.
Kad tie rūpesčiai būtų dar labiau minimalizuoti, viendienių plotelį ji kloja pjauta žole, kuri pasitarnauja ir kaip mulčas, neleidžiantis augti piktžolėms, ir kaip trąša.
„Mano vyras Aidas viendienėms retsykiais paberia paprastos salietros ir to pakanka, kad gėlės pakankamai gerai augtų“, – kad vienadienės nieko daugiau nereikalauja, tvirtino
I. Kutelienė.
Ji prisipažino, kad beveik 10 metų viendienių gėlyno nejudino – tik saugojo nuo piktžolių: „Ko gero, tam ateis laikas – gal reikės suaktyvinti žydėjimą atnaujinant kerus.“
Įdomu yra tai, kad viendienių žiedai yra valgomi – jais puošiamos salotos, desertai, pyragai. „Išbandėme, bet tai – ne mūsų skoniui“, – teigė I. Kutelienė, kurios draugai, giminaičiai žino, kuo ją gali nudžiuginti gimtadienio ar kitų švenčių proga.
—
FAKTAI
1. Viendienės savaime Lietuvoje neauga, tačiau, kaip dekoratyvus, atsparus Lietuvos klimatinėms sąlygoms augalas, auginamas gėlių darželiuose. Į Pietų Europą jos atvežtos ir pradėtos auginti daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų. Manoma, kad Lietuvos dvarų, vienuolynų ir klebonijų soduose viendienės augintos nuo XIX a.
2. Viendienė – žolinis daugiametis dekoratyvus augalas, tinkantis įvairios paskirties želdynuose. Jurgis Pabrėža pirmasis lietuviškai šį augalą pavadino viendienės vardu. Viendienės Lietuvoje dėl panašumo į lelijų žiedus dar vadintos lelijomis.
3. Viendienės paplitusios Azijoje, nuo Irano ir Kaukazo vakarų iki Rusijos pietrytinės dalies šiaurėje, Kinijos, Japonijos rytuose ir Himalajų, Indijos šiaurės rytuose. Pirmieji rašytiniuose šaltiniuose viendienes paminėjo kinai 2697 m. prieš Kr.
