Šiuo metu įstatymas numato, kad kasmetinio mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones nereikia mokėti Vidaus reikalų ministerijai ir jos valdymo sričiai priklausančių įstaigų krovininiams automobiliams. Tačiau, jei priešgaisrinė transporto priemonė priklauso savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, šis mokestis yra taikomas.
Toks reguliavimas kelia pagrįstų klausimų dėl teisingumo. Juk pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą tiek valstybinės, tiek savivaldybių priešgaisrinės tarnybos vykdo tas pačias funkcijas – rūpinasi gaisrų prevencija, šviečia visuomenę, gesina gaisrus, gelbsti žmones ir turtą, organizuoja savanorių ugniagesių veiklą. Nepaisant vienodų pareigų ir atsakomybės, jų transporto priemonėms taikomos skirtingos mokestinės sąlygos.
Nagrinėjant šią situaciją paaiškėjo, kad su analogiška problema susiduria ir miškų urėdijos priešgaisrinės tarnybos. Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos valdo apie 720 priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos – dar 45. Skaičiuojama, kad, atleidus šias transporto priemones nuo kasmetinio mokesčio, valstybės biudžetas surinktų apie 100 tūkst. eurų mažiau.
Svarbu paminėti ir tai, kad Seimo patvirtintoje ir nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijoje jau numatyta, jog kelių rinkliava už naudojimąsi mokamais keliais nebus taikoma nei Vidaus reikalų ministerijos sistemai priklausančioms transporto priemonėms, nei savivaldybių bei miškų urėdijų priešgaisrinėms tarnyboms. Vadinasi, nuo vienos rinkliavos jos būtų atleistos, tačiau kasmetinį krovininių transporto priemonių mokestį vis tiek turėtų mokėti. Toks reguliavimas mano nuomone yra nenuoseklus.
Todėl birželio pabaigoje Seime pristačiau įstatymo projektą, kuriuo siūlau papildyti Kelių įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalį. Pakeitimu siekiama numatyti, kad kasmetinis mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones nebūtų taikomas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų transporto priemonėms bei miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms, naudojamoms priešgaisrinėms funkcijoms vykdyti.
Pateikimo metu Seimo nariai šį projektą palaikė. Kadangi siūlomi pakeitimai turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms, buvo būtina gauti Vyriausybės išvadą. Džiaugiuosi, kad liepos 22 dieną Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui ir parengė Seimui teigiamą išvadą.
Koks tolesnis kelias? Artimiausiu metu projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Po to rudens sesijoje jis galės grįžti į Seimo posėdžių salę svarstymo ir priėmimo stadijoms.
Tikiuosi, kad šis pakeitimas bus priimtas. Ugniagesiai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba valstybinėje, savivaldybės ar miškų urėdijos tarnyboje, kasdien atlieka tą pačią misiją – saugo žmonių gyvybes, turtą ir mūsų visų saugumą. Todėl ir valstybės požiūris į jų veiklai būtiną techniką turėtų būti vienodas.
—-
Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Nerijaus Cipario komentaras:
„Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2026 m. biudžetas yra 730 tūkst. eurų, 96 proc. šių pinigų išleidžiame darbuotojų darbo užmokesčiui, lieka 4 proc. kurui, specialiai aprangai, kitoms gaisrams gesinti priemonėms, pastatų, technikos remontui, komunalinėms išlaidoms. Skaičiuojame, taupome kiekvieną eurą. Tarnyba turi 4 sunkiasvorius gaisrams gesinti automobilius, kurių vieno svoris viršija 12 t. Pagal dabar galiojančias Kelių įstatymo nuostatas, už šiuos automobilius privalome sumokėti apie 1 tūkst. 200 Eur metinį mokestį, maždaug po 300 Eur, kai Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios priešgaisrinės tarnybos nuo šio mokesčio yra atleistos. Sutaupytus mokesčio pinigus galėsime panaudoti įrangos tobulinimui, kurui pirkti ar galiausiai toms pačioms padangoms įsigyti.“
