Tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „KURŠĒ ONT IMBARIES“, organizatorių teigimu, tai – renginys, kur istorija tampa ne pasakojimu, o patyrimu. Todėl ir šiemet Imbarė kvietė ne tik stebėti, bet ir pačiam pajusti gyvąją krašto praeitį, ši šventė kuriama su pagarba protėvių palikimui ir siekiu išsaugoti istorinę atmintį.
Muzika ir mokslininkų žodis
Dviejų festivalio dienų programoje pasirodė senovės karybos ir lankininkų klubai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir kitų šalių, vyko vikingų laikmečio turgus, archajiškų amatų demonstracijos, paskaitos, edukacijos, etnopramogos, koncertai ir veiklos visai šeimai.
Renginys prasidėjo turgumi Imbarės piliakalnio papėdėje penktadienį vakarop, gęstant saulei. Nuaidėjo muzika, atliekama žinomų šalies atlikėjų ir šio festivalio bičiulių Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus išvien su jaunaisiais Salantų meno mokyklos atlikėjais. Dainingąjį Ceklio žemės paveldą pristatė ir kartu dainuoti kvietė Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“.
Tą patį vakarą dalyviai buvo pakviesti į įrengtą pavėsinę paklausyti senosios istorijos žinovo docento dr. Vaclovo Vaivados paskaitos apie 1260 m. įvykusį Durbės mūšį, pakeitusį Baltijos regiono istoriją. Kitądien moksliniu požiūriu į mūsų šaknis, moderuojant prof. dr. Rimantui Balsiui, diskusijoje „Kiek mumyse kuršio, kiek žemaičio?“ pasisakė dalyvavę istorikai prof. dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Aleksiejus Luchtanas, filologė prof. dr. Dalia Pakalniškienė.
Žygis ir senovinė karyba
Ankstyvą šeštadienio rytą buvo surengtas kone trijų kilometrų žygis „Mitinė Imbarė“: archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius žygeivius pakvietė susipažinti su Imbarės apylinkių mitologiniu paveldu. Dalyviai aplankė tris mitologinius akmenis, užsuko į Skaudalių šventvietę, kur pagerbė Imbarės kapinyne palaidotų kuršių atminimą.
Salantų kultūros centro vadovo Aurimo Rapalio, kuris yra vienas pagrindinių šio festivalio rengėjų, žodžiais, ypatingą dėmesį festivalyje siekta skirti šeimoms. Kaip ir kasmet, į Imbarę atvyko mažųjų lankytojų pamėgtos VšĮ „Lino lėlės“ – buvo parodytas spektaklis visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“.
Įvairaus amžiaus lankytojai galėjo išbandyti etnopramogas, susipažinti su senaisiais amatais ir aplankyti senovės karybos klubų stovyklas, pamatyti karių buitį, ginkluotę ir aprangą: pasimatuoti šalmą, pakelti skydą ir pabendrauti su rekonstruktoriais, atkūrusiais daugiau negu tūkstančio metų senumo gyvenimo detales.
Pristatė aludarystės tradicijas
Šiemet smaližius kvietė „Ragučio kiemas“, kuriame buvo pristatomos senosios baltų vaišės, iš aludarių lūpų lankytojai galėjo išgirsti pasakojimų apie alaus ir midaus reikšmę senųjų baltų gyvenime. Paskaitą „Apeiginiai gėrimai baltų mitologijoje“ skaitė dr. Daiva Vaitkevičienė, tyrinėjanti baltų religiją ir mitologiją. Aludaris Artūras Masiliauskas demonstravo mistinio, arba akmeninio, alaus gamybos procesą, supažindindamas lankytojus su senosiomis aludarystės tradicijomis, o amatininkas rekonstruktorius Algirdas Juškevičius pristatė savo rankų darbo kaušus ir skaitė pranešimą apie archeologinius radinius, jų replikas ir tradicijas.
Vienas įspūdingiausių ir žiūrovų laukiamiausių festivalio akcentų – „Kovos ratas“ dėl Imbarės rago, kai karybos klubų dalyviai varžosi dėl šio pagrindinio prizo. Šiemet jis atiteko klubui iš Lenkijos.
Šių metų festivalio svečiai – viena ryškiausių Europos archajinės ir istorinės muzikos grupių „Bordó Sarkány“ iš Vengrijos. Kolektyvas garsėja senųjų vengrų ir Europos melodijų interpretacijomis, tradicinių instrumentų naudojimu ir energingais pasirodymais. Taip pat koncertavo lietuviškojo folkloro grupės „Gyvata“ ir „Svirtis“.
Nuskambėjo Imbarės himnas
Šventės kulminacijos vėlų šeštadienio vakarą nesutrukdė prapliupęs lietus – ant piliakalnio, skambant A. Smilgevičiūtės ir R. Radzevičiaus sukurtam ir išvien su jaunaisiais salantiškiais atliktam Imbarės himnui, buvo sudeginta šilutiškio menininko Andriaus Cirtauto sukurta meninė instaliacija.
Pasak A. Rapalio, klubo „Pilsots“ sumanyta festivalio programa sėkmingai pavyko, ir jau audžiamos mintys kitų metų festivaliui. „Džiugu, kad atvyko daug svečių – dalyvių ir lankytojų, tarp jų būrys užsienio studentų, Klaipėdoje besimokančių lietuvių kalbos. Mūsų festivalis yra draugiškas gyvūnams: žmonės atvyko su augintiniais, dalyvavo klubo „Lietuvos skalikai“ atstovai“, – akcentavo A. Rapalis.
Šio, tarptautiniu mastu jau žinomo, festivalio partneris klubas „Pilsots“, kuriam priklauso ir A. Rapalis, pernai paminėjo savo veiklos dešimtmetį: būtent jo narių atsidavimas, meilė istorijai reikšmingai prisidėjo prie 5-kart sėkmingai įvykusio festivalio augimo ir tęstinumo. Pasak A. Rapalio, atkuriamosios istorijos klubai ir amatininkai noriai dalyvauja jų festivaliuose.
Festivalį rėmė Lietuvos kultūros taryba, skyrusi 14,5 tūkst. Eur, 7 tūkst. Eur – Kretingos rajono savivaldybės lėšos.
