Nuo kokio amžiaus galima važiuoti dviračiu ir elektriniu paspirtuku?
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis – elektriniais paspirtukais, riedžiais, balansiniais vienračiais ir panašiomis transporto priemonėmis – viešajame eisme savarankiškai gali važiuoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys. Jaunesni, nuo 14 metų, tai daryti gali tik išklausę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme elektrinio paspirtuko vairuotojų amžius nėra ribojamas, tačiau jaunesnius negu 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugusieji.
Jeigu elektrinio dviračio greitis neviršija 25 kilometrų per valandą, o variklio galia yra ne didesnė kaip 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir gali važiuoti dviračių takais, šaligatviais, keliais.
Paprastas, be variklio, paspirtukas pagal įstatymą nelaikomas transporto priemone – juo važiuojantis žmogus prilyginamas pėsčiajam. Todėl galima judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais, tačiau važiuoti važiuojamąja kelio dalimi negalima.
Šalmai ir atšvaitai – pareiga
Elektrinė mikrojudumo priemonė privalo būti techniškai tvarkinga: turėti stabdžius, garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje, raudonos šviesos žibintą gale, oranžinius šviesą atspindinčius elementus iš abiejų šonų.
Važiuojant važiuojamąja dalimi, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba pasirūpinti, kad priekyje degtų baltos, o gale – raudonos šviesos žibintai.
Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui žibintai ir šviesą atspindinti liemenė yra būtini.
Jaunesni negu 18 metų dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo dėvėti užsegtą šalmą. Suaugusiesiems šalmas rekomenduojamas, tačiau, važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, jis tampa privalomas.
Policija taip pat rekomenduoja papildomai naudoti kelių, alkūnių apsaugas ir kitas kūno apsaugos priemones.
Kada vaikai gali važiuoti savarankiškai?
Pasak pareigūnės, tėvams dažnai kyla klausimų dėl vaikų galimybės savarankiškai važiuoti dviračiu. „Paprastai tariant, 8–11 metų vaikai keliuose gali važiuoti tik kartu su suaugusiuoju. 12–13 metų vaikai gali važiuoti vieni, jeigu yra išklausę mokymo kursą ir turi dviratininko pažymėjimą. Nuo 14 metų paaugliai gali važiuoti savarankiškai“, – paaiškino G. Macienė.
Pasak jos, toks amžius nustatytas remiantis vaikų raidos, psichologijos ir eismo saugumo tyrimais. „Iki maždaug aštuonerių metų vaikams dar sudėtinga vienu metu stebėti aplinką, vertinti transporto priemonių greitį ir greitai priimti sprendimus“, – tikino bendruomenės pareigūnė.
Nuo dvylikos metų, išklausius mokymus, vaikai jau turi pakankamai žinių apie Kelių eismo taisykles, o nuo keturiolikos tikimasi didesnės brandos ir gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus eisme.
Kada žmogus jau laikomas eismo dalyviu?
Policijos pareigūnė priminė, kad dalyvavimas eisme reiškia ne tik automobilio vairavimą. „Jeigu žmogus eina pėsčiomis, važiuoja dviračiu, elektriniu paspirtuku ar yra autobuso keleivis, jis jau dalyvauja eisme“, – sakė G. Macienė.
Pasak jos, vos išvažiavus iš kiemo ar kitos privačios teritorijos į viešą kelią, pradeda galioti Kelių eismo taisyklės: „Kol žmogus yra tik savo kieme ar uždaroje teritorijoje, jis nelaikomas viešojo eismo dalyviu.“
Kur galima lankyti kursus?
Vaikai nuo 12 metų, norintys savarankiškai važiuoti dviračiu, ir keturiolikmečiai, planuojantys naudotis elektriniais paspirtukais, turi būti išklausę specialius mokymus.
Šiuo metu Kretingoje tokių kursų nėra. Artimiausi mokymai vyksta Klaipėdoje. Daugiau informacijos galima gauti Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre arba dalyvauti organizacijos „Dviračio kultūra“ rengiamuose kursuose. Čia vaikai mokosi teorijos ir praktikos, o mokymus baigia egzaminu.
Pasak G. Macienės, nors policija nuolat vykdo prevencines priemones, nepilnamečių elgesys keliuose vis dar kelia nerimą.
Vaikai ir paaugliai dažnai neįvertina pavojų, kerta gatvę neleistinose vietose, naudojasi mobiliaisiais telefonais eidami ar važiuodami dviračiais ir paspirtukais, nepaiso Kelių eismo taisyklių. „Kiekvienas neatsargus poelgis gali baigtis skaudžia nelaime. Todėl raginame tėvus nuolat kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį, o visus eismo dalyvius būti atidžius ir atsakingus. Tik bendromis pastangomis galime sumažinti eismo įvykių skaičių ir išsaugoti gyvybes“, – akcentavo Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė.
Saugumo kultūra gerėja, bet iššūkių netrūksta
Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas tikino, kad per pastaruosius kelerius metus dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų kultūra pastebimai pasikeitė: „Jeigu atsuktume laiką trejus ar ketverius metus atgal ir palygintume su šiandienine situacija, galėtume pasakyti, kad ji gerėja. Nors transporto priemonių naudotojų daugėja, matome ir daugiau atsakomybės – žmonės vis dažniau dėvi šalmus, ryškiaspalves liemenes, naudoja kitas apsaugos priemones.“
Pasak komisaro, vienu didžiausių iššūkių išlieka elektriniai paspirtukai. Skirtingai negu dviračiai, kurių greitis priklauso nuo žmogaus fizinių galimybių, elektrinės transporto priemonės gali būti modifikuojamos, todėl kartais jų greitis gerokai viršija leistinus 25 kilometrus per valandą. „Viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie paspirtukus, kurie važiuoja 90 ar net 100 kilometrų per valandą. Tai jau nebeatitinka numatytų techninių parametrų ir tampa rimta grėsme. Kai taisyklių nebesilaikoma, neišvengiamai daugėja skaudžių nelaimių, todėl tenka peržiūrėti ir teisinį reguliavimą, ir amžiaus ribas“, – atkreipė dėmesį A. Budginas.
Nors didėjant dviračių, mopedų ir elektrinių paspirtukų skaičiui didėja ir nelaimių rizika, Kretingos rajone situacija išlieka valdoma. Per metus užregistruojama nuo dešimties iki dvidešimties eismo įvykių, susijusių su šiomis transporto priemonėmis. Maždaug pusėje jų nukenčia žmonės, likusieji įvykiai būna techniniai.
Pastaraisiais metais keičiasi ir pažeidimų pobūdis. Anksčiau daugiausia pažeidimų padarydavo dviratininkai, o dabar vis dažniau Kelių eismo taisyklių nepaiso elektrinių paspirtukų ir mopedų vairuotojai. Be to, pastebima, kad pažeidėjų amžius jaunėja.
Todėl policija daug dėmesio skiria prevencijai. Bendruomenės pareigūnai nuolat lankosi mokyklose, susitinka su gyventojais, viešina informaciją apie saugų elgesį kelyje.
Tačiau, pasak A. Budgino, svarbiausias vaidmuo tenka tėvams. „Ne visada įmanoma sukontroliuoti vaiką, tačiau labai svarbus yra tėvų pavyzdys. Reikėtų ne tik nupirkti dviratį ar paspirtuką, bet ir pasidomėti, kokia jo techninė būklė, ar vaikas dėvi šalmą, ar moka saugiai važiuoti. Kartais verta pirmiausia kartu išvažiuoti į gatvę ir įsitikinti, kad viskas gerai“, – sakė komisariato viršininkas, priminęs, kad net ir labai atsakingai besielgiantis vaikas nėra apsaugotas nuo kitų eismo dalyvių klaidų, todėl abipusė pagarba ir kultūra kelyje išlieka svarbiausiomis saugaus eismo sąlygomis.
